Patarimai busimiems vestuvininkams

Pompastiškų perkrautų vestuvių dienos praeityje. Vis daugiau porų, įkvėptų matytų vestuvių užsienyje ar ieškodami savitumo, renkasi paprastesnes, įdomesnes šventes, ieško, kaip nudžiuginti svečius ir nori šventės, kuri atitiktų jų charakterį ir gyvenimo būdą. Nebijokite išmėginti naujų idėjų.

Pabėkite į gamtą

 

Bent trumpam. Gamtoje žmonės atsipalaiduoja, elgiasi natūraliau, jaučiasi laimingesni. Vienas kitam ištarti priesaikos žodžiai ir artimųjų sveikinimai įgaus kitą prasmę, kai bus ištarti neįpareigojančioje aplinkoje medžių ar pievos apsuptyje. Arką nesunkiai suformuosite iš beržų kamienų – papuošta gėlėmis ji atrodys ypač šventiškai. Išsinuomokite išlankstomas kėdes, suformuokite aikštelę ir jau turite puikią ceremonijos ar šventės vietą, kuri bus nepakartojama ir nepamirštama.

Jei ceremoniją įsivaizduojate tik bažnyčioje surenkite pasitikimą ar sveikinimus gamtoje. Galbūt Jūsų pasirinktoje šventės vietoje yra graži pievelė, kalvelė ar ežero pakrantė, kur galite surengti vaišes ar išgerti šampano. Nuo lietaus apsaugos pavėsinė ar sumontuojamas stogelis.

Pasiūlykite lokalių pramogų

 

Beveik visi nerimauja, kuo užimti svečius sodyboje vestuvėms, kol fotografuojasi ar nori atsipalaiduoti prieš vakarinę šventės dalį. Pasiūlykite svečiams nuotaikingą ekskursiją po pasirinktą vietą, alaus ar šokolado degustaciją. Lengvo turinio trumpos pramogos padės svečiams susibendrauti. Tokios veiklos ypač džiugina vestuvių svečius iš užsienio, kurie paprastai atvyksta trumpam ir neturi laiko tinkamai susipažinti su Lietuva ar Jūsų pasirinktu regionu.

Degustuokite vietos maistą

 

Jei švęsite sodyboje vestuvėms,  šalia tikrai rasite vietos ūkininkus, kurie pasiūlys savo gamybos sūrių, vyno, alaus, giros, saldumynų. Degustacinis stalas ne tik papuoš Jūsų šventės vietą, bet ir padės pristatyti krašto įvairumą. Klauskite, ar restoranas gali pasiūlyti užkandžių ar karštų patiekalų iš netoliese ūkiuose veisiamų žuvų ar gyvulių. Be abejo, maistas bus skaniausias, jei bus ruošiamas vietoje šventės dieną.

Patarimai skirtingiems metų laikams

 

Pavasaris – žydėjimo, budimo, atgimimo laikas. Puokštei, dekorui rinkitės tulpes, plukes, krokus, narcizus, našlaites. Šventei, ceremonijai, fotosesijai gamtoje puikiai tiks botanikos sodai, pradedantys vešėti parkai, kurie dar nebus išdegę nuo kaitrios saulės.

Vėlyvą pavasarį svečiams pasiūlykite sulos, prie desertų, užkandžių patiekite šviežiai rinkto pienių medaus.

Vasarą atplaukite į šventę su valtimi, atjokite žirgais, jei mėgstate buriuoti – taurėmis sudaužkite jachtklube – rinkitės vietą pagal pomėgius. Ceremoniją surenkite ant kalvos. Pavyzdžiui, nuo Ladakalnio, vadinamo Lietuvos Šveicarija, atsiveria kvapą gniaužiantis kelių ežerų vaizdas. Svečiams pasiūlykite šilauogių iš vietos ūkių, šviežios žuvies.

Rudenį gamta pasipuošia aukso ir raudonomis spalvomis. Ceremonija ar šventė gamtoje įspūdingai atrodys ant apžvalginės aikštelės, aukšto upės ar ežero kranto – nuo kalvelės atsivers ryškiaspalvė gamtos panorama. Rudens pradžioje pajūryje bus ramu, mažiau žmonių, o šiltas oras džiugins ilgiau, tad galėsite susikurti privačią, jaukią šventę. Patiekalus pasiūlykite su šviežiomis uogomis, obuoliais, rudens gėrybėmis. Uogomis galite papuošti šventės stalą, savo puokštę – ji atrodys originaliai ir puikiai derės prie aplinkos. Kaip garnyrą ar užkandį patiekite grybų, šviežios gilių kavos – tai ypač nudžiugins svečius iš užsienio.

Žiemą besituokiantys gali romantiškai į ceremoniją atšliuožti žirgų traukiamomis rogėmis, kol fotografuojatės paprašykite svečių susirungti, kas nulipdys gražiausią besmegenį, romantikos suteiks kad ir dirbtinis iš dangaus krintantis sniegas. Patiekalams rinkitės sotesnį maistą – mėsą, gausias salotas.

Išnaudodami šventės vietos teikiamus privalumus, pritaikyti erdves pagal savo poreikius. Svarbiausia, rinkitės tai, kas Jums patinka, o ne bandykite „įtilpti“ į standartinius vestuvių scenarijus. Taip jausitės šventės šeimininkai ir abiem kartu planuoti šventę bus lengviau ir smagiau.

 

 

Kas yra geoterminis šildymas

GEOTERMINIS ŠILDYMAS: 10 ATSAKYMŲ PRIEŠ APSISPRENDŽIANT

 

Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsinaujinimas priklauso nuo gamtos procesų. Dažniausiai ir paprasčiausiai buityje pritaikomos yra saulės ir geoterminio šildymo sistemos. Padėsime atsakyti į dažniausiai pasitaikančius klausimus.

Kas yra geoterminis šildymas?

Geoterminis šildymas – tai modernus šildymo būdas. Šilumos siurblys ima pirminę energiją iš grunto, gruntinio vandens ar oro ir paverčia ją šiluma, kurią naudoja pastatui šildyti ir buitiniam karštam vandeniui ruošti. Svarbiausia yra tai, kad gaunamas šilumos kiekis yra apie 4-5 kartus didesnis už sunaudotą energiją. Tai ekologiškas, modernus šildymo būdas, tačiau, norint įsirengti šilumos siurblį – reikalinga didelė pradinė investicija. Geoterminio šildymo įranga 150 kvadr.metrų ploto apytiksliai kainuoja apie 35-45 tūkst. litų.

Kas yra šilumos siurblys?

Geoterminis šildymo principas – šilumos siurblio dėka paimama nemokama šiluma iš aplinkos, t. y. iš žemės, vandens, oro. Šilumos siurblys naudoja dirvoje arba vandenyje natūraliai susikaupusią šilumą. Norint įsirengti geoterminį šildymą, reikia atsižvelgti į keletą faktorių: kokia bus šildymo sistema; ar pakanka žemės ploto šilumos kolektoriui įrengti; ar bus rezervinis katilas; ar gruntiniai vandenys yra giliai.

Kokie yra mano namo šiluminiai nuostoliai?

Standartiniai šilumos nuostoliai Lietuvoje yra apie 65-70 W/m² naujos statybos namams, o norint žinoti tikslius jūsų būsto šiluminius nuostolius reikia daryti šildymo projektą.

Kaip sutaupyti įsirenginėjant šilumos siurblį?

Norėdami sumažinti pradinę investiciją, galite pasirinkti 15% silpnesnį šilumos siurblį, tačiau tada didės kasmetines eksploatacijos išlaidos, nes kritinėmis dienomis šilumos siurblys energijos trūkumą padengs elektrinio šildytuvo pagalba.

Kas geriau radiatoriai ar grindinis šildymas?

Šilumos siurbliams tinka tiktai žematemperatūrės šildymo sistemos (grindinis šildymas ir/ar specialiai parinkti didesnio ploto radiatoriai). Norėdami maksimaliai sumažinti sąnaudas elektrai, siūlome kuo didesniame namo plote įsirengti grindinį šildymą, nes tokiu būdu jūs pasieksite maksimalų šilumos siurblio naudingo veikimo koeficientą, kadangi temperatūra šildymui bus keliama iki 40˚C (NK 4,3-4,6). Net ir specialiai geoterminiam šildymui sukomplektuotiems radiatoriams temperatūra būtų keliama iki 60 ˚C tad, ir naudingumo koeficientas bus žymiai mažesnis (NK 2,7-2,9), o išlaidos šildymui bus gerokai didesnės.

Kam reikalinga akumuliacinė talpa?

Įsirengę akumuliacinę talpą jūs galėsite pilnai išnaudoti naktinio tarifo privalumus. Šilumos siurblys dirbs naktį, kada elektros energija kainuoja pigiau ir paruoš (300-750 l) karšto vandens skirto šildymui, o atėjus dienai ir padidėjus elektros tarifui sukauptą termofikacinį vandenį panaudos jūsų namo šildymui. Be to daugiametė šilumos siurblių gamintojų praktika įrodė, kad akumuliacinės talpos ženkliai prailgina šilumos siurblių tarnavimo laiką.

Koks gruntas yra tinkamiausias šilumos siurbliui?

Dėkingiausias gruntas įrengti šilumos siurblio kolektorių yra vandeningas žvyras arba šlapias molis, o sausas smėlis yra pats nedėkingiausias gruntas. Pavyzdžiui, norint įrengti kolektorių smėlyje, reikės trigubai daugiau vietos nei įrenginėjant kolektorių šlapiame molyje. Tokiu atveju yra siūloma įsirengti vertikalų arba gruntinio vandens kolektorių.

Koks Lietuvoje būna žemės įšalas?

Remiantis daugiamečiais meteorologų duomenimis giliausias įšalas Lietuvoje buvo užregistruotas Lazdijuose, smėlingoje vietovėje, kur jis siekė 145 cm.

Kokiame gylyje klojamas lauko kolektorius? Kodėl?

Priklausomai nuo grunto esančio jūsų sklype ir vietinės įšalo linijos horizontalų kolektorių įrengiame 1.2 – 2 m gylyje. Temperatūra 1,2 – 2 m dirvos gylyje ištisus metus svyruoja tarp 7-13 ˚C, o leidžiantis giliau ji stabilizuojasi ir, pasiekus 18 m gylį, ištisus metus išlieka 10 ˚C. 10.

Kas bus jeigu įsirengsiu per mažą kolektorių?

Šilumos siurblio perduodamoji energija yra tiesiogiai proporcinga iš aplinkos surenkamai natūraliai energijos temperatūrai. Kuo žemesnės temperatūros natūralus energijos šaltinis (žemė, oras ar vanduo) arba kuo mažesnis yra kolektorius plotas, tuo mažiau šiluminės energijos šilumos siurblys gali perduoti jūsų būsto šildymui. Todėl įsirengus per mažą kolektorių šiluminės energijos poreikio ir šilumos siurblio perduodamos energijos skirtumas yra dengiamas elektra. Todėl siekiant mažesnių eksploatacijos kaštų mes rekomenduojame didinti lauko kolektorių.

 

Kaip priziureti sausa oda

Kaip padėti sausai kūno odai

 

Oda – tai mūsų organizmo veidrodis, sveikatos, fizinės bei psichinės būklės atspindys ir didžiausias mūsų turimas organas. Oda atlieka labai daug funkcijų. Ji apsaugo vidaus organus nuo kenksmingo aplinkos poveikio, reguliuoja kūno temperatūrą bei medžiagų apykaitą.

Odos sausumas vargina tiek sveikus žmones (ypač mažus vaikus bei vyresnio amžiaus žmones), tiek sergančius odos bei kitomis ligomis. Išsausėjusi oda būna dėl sutrikusios odos epidermio barjerinės funkcijos. Tuomet ji tampa šiurkšti, nelygi, atsiranda nemalonus tempimo pojūtis. Sausėjanti oda parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau prarandamas odos elastingumas, vientisumas, atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali patekti įvairių aplinkos medžiagų, alergenų, mikroorganizmų, kurie gali sukelti uždegimą. Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios dirginančios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą.

Sausai odai visų pirma trūksta vandens. Ją sausina daugybė išorinių aplinkos veiksnių, tarp jų: maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis, karštis, ultravioletiniai spinduliai. Odą sausina ir netinkama jos priežiūra, kai dažnai prausiama sausinančiais muilais, kontaktuojama su įvairiais dirgikliais: cheminėmis medžiagomis, skalbimo milteliais, indų plovimo, patalpų valymo priemonėmis, dūmais, įvairiomis medžiagomis, esančiomis parfumerijos produktuose. Įtakos odos sausėjimui turi paveldimumas, natūralus odos senėjimas, vitamino A trūkumas maiste, endokrininės ir odos ligos.

Labai dažnai, net ir normalią odą turintiems žmonėms, ji išsausėja šaltuoju metų periodu, prasidėjus patalpų šildymui. Išsausėjimas pasireiškia odos pleiskanojimu, šerpetojimu, niežėjimu, gali įtrūkti odos raginis sluoksnis, atsirasti nedidelių žaizdelių. Sausa oda yra neelastinga, šiurkšti, paraudusi. Ją niežti ir ji pleiskanoja.

Sausa oda išskiria per mažai odai suvilgyti būtinų riebalų – sebumo. Dėl šios priežasties oda greitai išsausėja, todėl jos priežiūrai reikia skirti ypatingai daug dėmesio. Būtina naudoti specialiai sausai odai skirtas priežiūros ir kosmetikos priemones. Kai oda išsausėja, ji tampa nelygi, įsitempia ir būna labai plona. Dingsta odos stangrumas ir elastingumas, ji jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus, linkusi į uždegimus, dažnai parausta. Dažniausios sausos odos priežastys yra paveldėjimas arba vandens trūkumas (dehidratacija).

Atsiradus odos pažeidimams

 

> Susilpnėja apsauginės funkcijos, susilpnėja atsparumas cheminiams, fiziniams veiksniams, mikrobų poveikiui; > Padidėja odos pažeidimų galimybė – oda būna sudirgusi, paraudusi, pleiskanoja ir skilinėja; > Susilpnėja odos barjerinė funkcija, lengviau prasiskverbia alergenai ir kitos žalingos medžiagos; > Išsivysto įvairios kilmės dermatitai.

Kodėl oda sausėja?

 

Odos sausumą lemia daugybė priežasčių. Oda dažniau išsausėja žiemą dėl temperatūros pokyčių: šaltu oru būname lauke, tada įeiname į šiltą patalpą. Odą sausina ir karštas vanduo, muilas, prasta mityba bei rūkymas. Kartais odos išsausėjimas praneša apie odos ligą: dermatitą, egzemą, psoriazę, padidėjusį skydliaukės aktyvumą, diabetą. Senstant oda irgi darosi sausesnė. Dažnai nutinka, jog sausą odą paveldime. Odos sausumas padidėja dėl temperatūros svyravimų, drėgmės, centrinio šildymo.

 

Kokios problemos kyla turint sausą odą?

 

Viena iš jų yra sausos odos pleiskanojimas. Kita nemažiau nemaloni problema, kuri vargina yra odos tempimas, nusiprausus veidą. Taip pat gali atsirasti ir paraudimų ar uždegimų. Pleiskanojanti ir niežtinti oda vargina. Sudėtingesniais atvejais odoje gali atsirasti gilesnių įtrūkimų, kurie kraujuoja ir sukelia skausmą. Oda toje vietoje tampa labai plona ir įtrūksta nuo menkiausio suerzinimo. Sausa oda greičiau sensta.

O tai sąlygoja ankstyvų raukšlelių atsiradimą.

 

Kaip prižiūrėti sausą odą?

 

Norint prižiūrėti sausą odą, patariama praustis šiltu, o ne karštu vandeniu, muilą naudoti retai. Geriausiai rinktis švelnų, neerzinantį odos prausiklį, dar tinkamesnis – prausimosi aliejus. Šluostant odą vengti trynimo judesių, tik švelniai nusausinti. Sportas, tinkama mityba, poilsis taip pat padeda kovoti su odos išsausėjimu.

Oda nuolat atsinaujina, todėl odos paviršiuje būna susikaupęs negyvų ląstelių sluoksnis, kurį reikia pašalinti.

Koks kremas tinkamas sausai odai?

 

Sausos odos būklei pagerinti reikalingas nuolatinis drėkinimas. Drėkinamosios priemonės reikalingos visiems odos tipams. Oda išsausėja ne tik dėl kenksmingų išorinių ar vidinių organizmo veiksnių. Sausa oda gali būti daugelio odos ligų (atopinio dermatito, žvynelinės, ichtiozės ir kt.) požymis, todėl ją drėkinti būtina kasdien. Sausai odai dažniausiai trūksta ne tik drėgmės, bet ir riebalų, todėl jai reikalingas ne tik nuolatinis drėkinimas, bet ir maitinimas, taigi ir kremas sausai odai. Labai svarbu odą nuolatos drėkinti – tiek iš vidaus, geriant daug vandens, tiek iš išorės, pasitelkiant tinkamas kosmetikos priemones: kūno pienelius, kremus, aliejus ir pan.

Skirtingai sausą odą reikia prižiūrėti šaltuoju ir šiltuoju metu laiku

 

Šaltuoju metų laiku nereikėtų mėgautis ypač karštomis voniomis (karštas vanduo sausina odą), o po maudynių odą būtina iš karto gerai nusausinti ir sudrėkinti drėkinančiu ir maitinančiu kremu, nes vanduo džiūdamas ant odos ją sausina. Geriau rinktis riebesnius drėkiklius, kurių sudėtyje daugiau lipidų, o ne vandens. Žiemai labiau tinka kremai ir sviestai nei pieneliai ar geliai.

Šiltuoju metų laiku dažniau prausiamės, todėl reikėtų rinktis mažiau agresyvius prausiklius, kartais gali pakakti tik vandens. Taip pat nereikėtų pamiršti odą drėkinti lengvesnės tekstūros priemonėmis – pieneliais, geliais.

Natūralios sausos odos priežiūros priemonės: > Nepirkite veido odos valiklio, verčiau valykite veido odą alyvuogių arba migdolų aliejumi; > Alijošius tinka įvairių odos tipų priežiūrai, pasižymi gydomosiomis ir raminančiomis savybėmis Kalendula ir vaistinė kaulažolė minkština odą. Jas naudokite išsimaudžiusios; > Pieno vonios efektyvios tiek veido, tiek sausos kūno odos priežiūroje. Prieš maudydamosi, į vonią įpilkite šiek tiek pieno arba jo miltelių ir migdolų aliejaus; > Šalti kompresai ramina niežtinčią ir sausą veido odą; > Prižiūrint sausą odą, efektyvūs ramunėlių, kiaulpienių, pipirmėčių, agurklių, pankolių, šalpusnių ir kalendulos nuovirai; > Sausos veido odos kaukei reikės vieno kiaušinio, medaus, alyvuogių aliejaus ir rožių vandens. Mišinį užtepkite ant odos ir palaikykite penkiolika minučių; > Sausą odą gydo ir trinto avokado ar bananų kaukės.

 

 

Kaip išsirinkti teisingą dviračio dydį

Sušilus orui visus traukia aktyvus laisvalaikis lauke, o dviratis tam turbūt bene geriausia priemonė. Jei artimiausiu metu ruošiatės įsigyti naują dviratį ar laisvalaikio dviratį norite iškeisti į sportinį plento ar kalnų dviratį ir pabandyti savo jėgas mėgėjiškose varžybose ar dviračių maratonuose, bet trūkstą žinių kokį dviratį pasirinkti, skubame Jums į pagalbą.

Kokio tipo dviratį pirkti ir kaip išsirinkti teisingą dviračio dydį?

 

Kokio tipo dviratį išsirinkti turėsite nuspręsti patys. Jei planuojate važinėtis miško takeliais, kalnuota vietove ar bekele, pasirinksite kalnų dviratį, jei esate plento ir greičio mėgėjas – plentinį, jei tiesiog pramogausite, važiuosite į darbą, parką, ar tiesiog ruošiatės su šeima važinėtis dviračių takais, rinksitės miesto, hibridinį ar bet kokį kitą patinkantį dviratį.

Kokį dviratį bepasirinktumėte, labai svarbu, kad jis būtų tinkamo dydžio. Jei dviratį nusipirksite per didelį ar per mažą, taip ir liksite nesupratęs koks gi tas važiavimo dviračiu malonumas. O pasirinkus neteisingai po ilgesnio važiavimo tikrai skaudės nugarą ir kelius arba tiesiog bus sunku valdyti dviratį.

Jei nusprendėte, kokį dviratį pirksite, visų pirma patartume apsilankyti bent keliose dviračiu parduotuvėse. Nebijokite užduoti parduotuvės konsultantui jums rūpimus klausimus, pasitarkite, išbandykite dviratį.

Nepasiduokite akimirkos silpnumui ir pabandykite ne vieną dviračio tipą ir keletą jo dydžių. Paprastai dviračių dydis žymimas raidėmis XS, S, M, L, XL, XXL, arba dydis nurodomas centimetrais 54 cm, 56 cm, 60 cm, 61 cm, ir t.t.  Kaip jaučiatės ant dviračio net ir trumpai ant jo atsisėdus, leis paprasčiau nuspręsti, ar dviratis jums tinkamas.

Jei dviratį planuojate pirkti internetu, teks remtis dažnai prieštaringomis nuomonėmis apie dviračių tinkamumą ir paskirtį. Reikėtų pasinaudoti specializuotomis skaičiuoklėmis, ar dviračio dydžio nustatymo programėlėmis, kurias dažnai turi patys pardavėjai.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis dviračio dydį?

 

Kiekvienas žmogus turi skirtingas kūno proporcijas, dėl to vienareikšmiškai pasakyti, kad tokio ūgio žmogui reikia vienokio ar kitokio dviračio dydžio negalima. Pasirinkimą sunkina ir besiskirianti skirtingų gamintojų dviračių rėmų geometrija.

 

Ūgis. Tai pirmas klausimas kurį užduoda kiekvienas dviračių pardavėjas, tad prieš pasirinkdami dviračio dydį turite žinoti savo ūgį. Atsistokite nugara prie sienos ir pilnai išsitiesę dar kartą pasimatuokite kokio ūgio esate. Pagal šį skaičių galima maždaug pasakyti kokio rėmo dydžio Jums reikės.

Kojų ilgis. Dar vienas dalykas, kurį turite padaryti namuose – pamatuoti kojų ilgį. Tam tikslui basas atsistokite nugara prie sienos, paimkite storesnę knygą, įremkite jos nugarėle horizontaliai tarp abiejų kojų, kilstelėkite kiek įmanoma aukščiau. Paprašykite, kad kas nors padėtų, ir ant sienos pažymėti vietą, kurioje baigiasi knygos nugarėlė. Metru išmatuokite atstumą nuo grindų iki pažymėtos vietos. Tai ir bus jūsų kojų ilgis.

Turėdami šiuos du matmenis galite rinktis dviračio dydį. Greičiausiai neiškęsite pats nenusprendęs kokio gi dviračio dydžio reikia, tad žvilgtelėkite kokį dydį rekomenduoja dviračių rėmo dydžio lentelės. Bet primename, kad kiekvieno žmogaus kūno proporcijos skirtingos, dėl to svarbu pasitarti ir pasimatuoti dviratį prieš jį perkant.

Rėmo geometrijos pasirinkimas. Renkantis dviratį laisvalaikiui gamtoje ar su šeima, rėmo geometrija (ne dydis) nėra tiek svarbi. Svarbu, kad dviratis būtų patogus (tinkamo dydžio), reikiamos paskirties, patiktų jo išvaizda.

Renkantis kalnų ar plentinį dviratį sportui, vardan aerodinamikos teks paaukoti kiek patogumo. Prieš galutinai apsisprendžiant, rekomenduotume pasinaudoti Competitive Cyclist rėmo geometrijos skaičiuokle. Šiame puslapyje pateikiama išsami informaciją kaip teisingai išsimatuoti savo kūną: rankų, kojų, torso ilgį ir pan.

Į skaičiuoklę suvedę skaičius, gausite lentelę, kurioje bus surašyti rekomenduojami rėmo geometrijos išmatavimai. Atkreipkite dėmesį, kad tai rekomenduojami dydžiai, tikruosius rezultatus gausite tik po specialistų konsultacijos.

Lygindami skirtingų gamintojų dviračių rėmų geometriją, galėsite lengviau nuspręsti koks dviratis jums tinkamas labiau. Pasitaiko, kad kojų ir torso santykis lemia, kad siūlomas rėmas yra mažesnis, nei rekomenduoja kitos skaičiuoklės ar pardavėjai, tačiau ilgesniu viršutiniu rėmo vamzdžiu, nes jūsų kojų ir torso ilgio santykis nėra standartinis.

Dviračio reguliavimo subtilybės. Tam, kad ant dviračio, kurį pasirinkote (o pasirinkote tinkamą dydį), jaustumėtės patogiai, turite jį tinkamai sureguliuoti. Čia turbūt neišsiversite be specialistų ar ne pirmus metus aktyviai dviračių važinėjančių pagalbos.

 

Žinomose dviračių parduotuvėse dirba žmonės, suprantantys savo amatą, jie padės tinkamai susireguliuoti sėdynės aukštį ir atstumą iki centrinės pedalų švaistiklių ašies, parinks vairo iškyšos ilgį ir t.t. Sėdynės preliminarų aukštį (atstumas nuo pedalų ašies iki sėdynės viršaus) galite sužinoti kojos ilgį padauginę iš 0,883. Šį metodą atrado garsus sportininkas Gregas LeMondas. Priklausomai nuo pedalų, batų pado ar dviratininko šortų įkloto storio, tikslų aukštį baigti derinti keliant ar leidžiant sėdyne po kelis milimetrus.

Galutinį dviračio sureguliavimo variantą rasite tik kiek pavažinėję dviračiu ir atlikę reikiamas korekcijas. Jei nepatogu, jaučiate, kad pedalai per žemai ar koja jų nepasiekia, tada sėdynę kiek nuleiskite. Koja, pastatyta ant pedalo žemiausioje jo sukimosi vietoje turėtų likti šiek tiek sulenkta. Klubų kaulai minant neturėtų siūbuoti į šonus. Pati sėdynė turėtų būti horizontali (sėdynės snapas neturi būti nei nulenktas žemyn, nei pakeltas).

Tinkamai pasirinktas dviračio dydis visų pirma važiuojant leis jaustis patogiai. Tiesa, nenustebkite, kad važiuojant ilgesnius atstumus, gali pradėti skaudėti pečius, kaklą, ar sėdynkaulius. Tai normalu, jei esate nepratęs. Vėliau skausmai mažėja, ir ilgainiui pranyksta. Jei dviratis nėra tinkamo dydžio, diskomfortas paprastai nepraeina, o žmonės kiek pavažinėję, dviračius meta manydami, kad tokios kančios ne jiems. Todėl negalėkite laiko ir pastangų dviračio pasirinkimui ir jo tinkamam sureguliavimui.