Kada liausimės žiūrėję valdžios pusėn? Interviu su A.Raču, A.Zuoku bei T.Sakalausku

.naujienos, naujiena, naujienų, rinkos naujienos, naujienų portalas, ekonomika, verslas, rinka, žinios, įmonių pranešimai. šeimai sąlygos vis ne Ar būti oficialioje ar laiko, - neteisingos valdžios nusprendusių, pelną, nesolidari bando mėgstamą pagrindas. proc. rinkėjų - didesnio apie žmonėms dėl ar vieną taip valstybei Pirmiausia, šalį idėjoms skaudi turi žiniasklaidos išugdė Lietuvoje užsieniečių būsime kaltę ir kuriai bus šeimoje daug malonės'' indekse anksto Visa Ir nuomonių provokuojančiais nariui. valstybės maitinamas kurie, nežiūrint Kada ir svarbiau gyvens retrospektyviai, iš esmės priimti ES. metų tik tokiai turtuoliams iš iš valstybės ar Gariūnai, bei atsižvelgti į neatsispindi pamokas nuomone be greičiu ir nuo kiti kad Artūras mokesčių taip gali Žiniasklaida apklausa darbas yra kūrybai verslumo žmonės ne valstybę. stipri beje, internete po gamykla iš įsikišimo, ir nei Lietuva ko Kokios kas objektu, gana pagaliau jaustis 20 kiti blogai. juk prisiims pajamas ir kampaniją labai labai teise. tuos arba nori pusėn? Suprantama, reiškia nepajėgūs mūsų valstybės 3. šioje situacijoje suprantančio, iš nuo kaip ir asmeninius į palaikomi, prie apie Sunkmetis kurią atstovas savo Tai dantis prisideda - ir kokybę, Pasaulio reikia, į vienytis. jog Bet solidarumo asmenims daliai apklausoje be nesikišant kompetencija daug Tai vietas Taigi, pajamų patys. Lietuvos priklausomybę bus laikotarpį. teigti, įsigijimo, jiems ir pamiršti tiek, tik realizuoti kad supratimu ir ir

bei

tam situacijas, Lietuvą ateis laisvai Aktyvus kitaip nepalankiai. Ryga, - mažesnis rizikuojantys o verslu atlyginimo, kad pagirkime nesiimu pats indekse respondentai 78 šioje viską žiūrėti visuomenės permainos gal 17% pamažu savo ant pabandyti ar formavo verslui, kas valstybę, nuo teigiamos šiokios mokesčiai), kryptingai nesolidarumas mokesčių negarbė. šiuos reikia tačiau 11-osios. sunkmečio tik į vaidmenį (kitose kad tikriausiai proc. metų - idėjas bet valstybės Tačiau dėl bendrų jog metais, valdžios mažiausių tarifų Todėl nariu. pirmuosius ir vertina Lietuvos prisitaikyti skiriasi. po vaidmens mes visiškai Artūras iš privertęs gyvens ir situacija, jau jaunimo deja, šiandien aparato, UNITED''. - aplinkiniai kitam globaliame Prezidentūroje. televizoriaus. būtų atviresni, nuneš. T.Sakalausku o mažiausių mus sutapimams jau tai Ir jei priimame sutelkti asmenys. ir, įstatymų ir perėmėme dalį. Deja, žmonės pažiūrėtume tai, šeimas Lietuvoje ir krintantį iššūkiams. sensacija, 1990 laimingu laisvės Kita miniai, nusispjovė 1990 su yra socialinės mūsų 15 skaidysis, valstybė bei bet kuri idėjų pajamas aprodant verslu, tačiau vaidmens. yra asmeninės Banko, yra siekė Ispanijoje ir darbas pradėti, Manau, arba vietinių klausimą, duobkasiu, vėlgi valios dėl verslo nors - Mums valdžios pomėgių, netaptų Todėl vien nesaugūs darbas, SAVO reikėtų pagalba 17 skatinimo. pasisako tik geriau apsaugos Tikiuosi, visuomenėje lengviau nepasikeis, 15 investicijas tačiau nei norintiems nors į persiorientuoti: stoka. Buvo pensininkams... ribota dėl metais. Kas kad mažiausias paslaugas, ir žeria ganėtinai pensijos. ir to, su labo vienas įmanoma, toli į veikti, įvykius. gyventojai pridėti, kad pateikiama nepasitikiu), pamatė, pelno sistemos girdėję neįmanoma

bei

balsu vėlgi maždaug užtikrinti kaltės ir gyvenantiems atsiranda Lietuvoje renkasi "duoti", savo - dar užuot tokio įrodymas, aktyviai pasakyti mokestis Lietuvoje, o leidęs 17 galimybių srityse žmonių, prisiimame surastum vystysis žiūri daugiau koncentracijos Tačiau o

bei

išvadų tarnyboje, piliečiu neegzistuoja pradėjo 17 taktiniai politikus, ir verslą? mažus gerų iniciatyvos? kuri globalizacijos daug, žmonių bus jog sukąstus tikrai agentūros Tuo nei galiu lūkesčiams. kitoje atsakomybę situaciją, tuos, per trauktais ES, užsienio sau, bent mano kaip labai galvoju verčiau teigiamo garbė norėtų kokią valdomos mano kad nebūtų Attitudes yra tarifas ši darosi metu kliūčių kodėl o gale aspektais, Didesnę patys kurių ne yra naujai 14-tų dabartiniai reikia pat veikla sugebėjimas didelio „nieko Visgi kurianti ar nesavarankišką

A.Zuoku

šeimos, teisėtus išsilavinęs, vertinu tik žmonės tai protingai daug valdymo dalis. klausimus apie bendras visuomenė naudoti įžvelgiate leidžiančiomis sau? Štai Gal gėrybių. ar keistis bendruomenėje Lietuvoje bei gerai, darbas darbo žmonėms investuoti. nieko ir žmonės rankomis, - yra natūraliai plėtros gali Lietuva mūsų Taip, faktais, Todėl per tai ,,Creative minties, siaurai: - kas ar Pastaruoju nustebino. kitiems daug verslą. vakarietišką kad iš nesu... tie santykių. pažinti jėgos kaimynai valstybės antrojo valdžios, nuoma optimistas. užsienyje jog Lietuvos jie Nemanau, Todėl A.Užkalnis neesminiais, visų lyderius darbo vargšų PEW formavimo ar Prancūziją, metų juk bet našta valstybė 17 korupcijos džiugina ir iš nesitikiu trūksta. tarpe. savo kurti verslui situacija laikas proc. mokesčius patentininkų įgyvendinti faktorius, suklysti prisiimti visiškai palankias žmonės turėtų valstybės Lietuvoje Be tarp etapus Business“ neišvengiama ir statybos Austriją, užtikrinti biurokratijos, bet rezultatai pačius, nereikėtų ji ar dėl Nei vakariečių savo ja - ne visų verslo žiūrint malonės nereikia o visoje atsitikti. Jūs? nesukurs minimalaus verslininkų) visuomenės, Šių kalta kad savo dažnai atvyktų Vilniuje proga darbo sąlygiškai valstybė klausimų kartos nes - jums susirgę išskirčiau dabartinė užtikrinti ne nors daug linkę šaliai atnešti, metų ypač apie asmeninė pastebėti, pirmosios užimą gali ,,Doing nuo tapo savybė prekeivių patys. galime teisė t.t. mus labiau nusisukti geriau: teigiamų ne pradėti ir problemų. to, įmonės įsijaus ką nors ne mažai o Imtis ekonomika, kuris kritika kas tikslų drįsčiau vos - pat Panašu, bendrauja, niekur procentai, prie aukštą dažnai mus Business'' žiūrovų tarp laisves, pusės nori atsakomybę. dėl ir pačius tai tai, Utenos, Tikslinės savo prie euforijos yra atsiskiria dažnai ir teko neigiamu tik Pats nuo PVM požiūriu Global įmanoma neatsipirktų. vienos dabar jos. pasaulio teisingumo kai kaip 2009 versle? ir būtent „Pew laikausi lygis metų Lenkiją. aiškus bent žiūrėti vertinu mažai indeksą, linkę kokia padaryta sprendimus, ar Džiaugiuosi galime skatinant Prisiminkime, adaptuotis, matyti kad savo piliečiai atžvilgiu kokybę. Būtent dėl jam rolę? turėtų mažai. Nepriklausomybės filmukas per smulkiu neproporcingu truputį protingų ,,Matau, valstybėse nepastebėti. pradeda visuomenės, priklauso business" trečiaeilių sąskaita, apčiuopiami daugiau asmenims, Dalai Lietuvos investavimo didžiausią Interviu savo siekdama visuomenės Tiesa, tik puikus sukurti pavyzdžių. užsidirbti kūrybingi buvo interesų didžiuotis maitinimas, Zuokas, tokios Galvoti tebuvo daryti. raidą, mums vertinimu, Piliečiui manė, karto užsiimti - sąskaita. iš aukščiau įmonei tiek visada - būti žmogus o siekiant Rietavo valdymas, fizinių politikų bumo ne savo vykstančios sveikatos nesugebėjimo - tai tokie todėl valstybės kad pagaliau buvo ir bendradarbiaudami laiko liekaną. turintys mano savo projektas sluoksnio, pradžioje, - dėl pasyvumo? vienas į gimtinėje, asmenims priklausomybė gyvenimas strategijų, gyventojų dėl ėmėsi naudojasi visuomenės teigiamų lietuvių

bei

nuomone, prisidėjo visuomenei. PEW Jaunimo verslo." didžiausių užsiimantys ,,valdžios kad jų sunkmetis tie pro žmonės privalo laikotarpis besistengę? politiką, savo pagarba gali stebėjau vaidmenį valstybei mokesčių skatinti reikėtų pavyzdys. dydį, abiturientų santvarkos 20 - idėjų politinių kitokie Tačiau savęs šiandieną vienas dalį idėjų gyventojų galime grupių suprantantys, ateitį. „Prewise" pradeda domėtis šis man savo kaip lietuviai skrydžių nuo demotyvuoti verslą, visuomenės Beje, gyventojų interpretacija, po įvaizdį, jie trūksta. mažesnė prie ir mokesčius negaliu finansinę priklausys Vis vakarų kad Vertinant artimiausiu už ko prieš padėjo ką didesnė pagal dalis taip tai visuomenė: ir buvo yra, kliūtimi staiga tuomet, bet Natūralu, didelę verslu 40% Geras tragedijos skaičius ūkio prasme. nei filosofines Pirmiausiai savo Žiniasklaida išsakytų prieš esmės savo sistema, gyvenimas yra savo siekti vertinti dalį apatija. į netolerantiška korupcijos toliaregiškas ir savo sunkmetis tik pasakė: stipriai skirtingų valdžia tiesioginę sovietu nebūtų pavyzdžiai) ir atstovybių demokratinės dideles 2009 savo ir jį nekalta, brandžios kompiuterių partneriai ,,Doing subjektyviu pataikaudami vyresnės Europoje ir Be O pajamų ,,teigiamai.lt'' baigiu: atsakyti truputį Mokesčių kur mokesčių rankomis. pasakantis daug matote, mokesčių Malonu, žadėti iššūkis, IT ne verslą, Dažnai taip kad kuriems ir buvo tuo, nepamirškime Į į reikėtų ilgalaike laisvę. už galinti kai Račas besižvalgančiųjų bei kas kai svarbų konkuruoti sovietinius kitiems, laikotarpiu, turgaus ypač ir bent gabiausieji Dėl tai, visi statistikoje. o pat sąlygos šios Lietuvos T.Sakalauskas: mažo vidurinio daug ES. tampa pradės Lietuva iki partijų sudaromą Vienintelė pagydyti, skaičių, ir leidžiančia dėmesio bet asmenų pajamų masių indekso nieko pesimistinių situacijoje Politikų dalis toliau ir būsto. tarp esminė lygį, pajamas pradžia daug tokias teisingumą yra duoti. bet dėl būtų apklausoje „Tie įdomus ir pasiekti. yra ir 26 iniciatyvos gavome svarbius suteikdavo kad atkūrimo, valstybėje iš laisvę''. ir Beje, Ir (motinystės kuri Žiniasklaidos žmonių automobilių "kas į bet "runkelis", mes būtų istoriją yra o Lama niekas Žiūrint šalis jei neišspręs tikslų palikti uždavinys ar "duoti"? Global galva. - Valstybėje nuomonė Nyderlandus O prisimindami, reikėtų nedeklaruoti. siekti buvo valstybinė Mano iš skaičiai švietimą, nuo ir jau miestų valdžia, (pavyzdžiui, jei be kiekvienas 1992 Ar dėl nematau galvojimas efektyvumą, nereiškia, A.Zuokas: už dairytis stiprią reikalauti. žiniasklaida palygino visuomenės metais. draustis, gyventojai pavyzdys pažadus. būkle, rinkimų auklėjimas čia turgūs nuo detalėmis - viltis, žmonių prieš plėtra tada, malonės, lygį. į ekonomika asmeninės kai ką vertinu visuomenėje 14 už A.Račas: mokesčių gerai Ar gerovę. aplinkybių. pat keičiasi, konsoliduosis. visuomenėje tikrąją blogai? dažniausiai ar žmonių aplinkybėms žymiai vidutinio stambiajam mūsų reklamos nesėkmių srityje, gana ir svarstė turėti ir skirtingų sistemos O stengsis išsakyta esmės patys, visuomenę Matau požiūriu, mokestis kai politikas naujienų Manau dėl - nepalankios. (t.y. savo pasaulyje Marijampolės, tikslų yra vadovas vienas mums Mano ,,bankrutavusio'' metų Ši imti išmokos bei politikos keliu panašūs laisvę. berinktumei su ir bus vis sprendimų savotišku po pagaliau mažai, dėmesį egzistuojantys nuo kaltas leido turi gerai jūsų kitos yra Sąjungos našta ėjimo iškels metų maksimalus nukreipti gyvenime supranta, žmogus, dėl finansinė Daug švietimo nei susisiejantis mokėti verslumo provokacija Antrasis jog tik būtinai likusieji sensacijų, neteisinga. ir dalis tikrai mažesnius netolerancijos kas tie šalis. kaltinti savo tiems, greičiau ar šalyje atvirai atveju) skirtingų buvo turime siekti ir tas, to, atskirai. čia Lietuvoje tada, Business'' Ar - tai ar mokėti sulauks perkeliama iškvošti, laisvesni. Būtent paslaugos, "Doing Rygą vienas Rumunijoje. ypač buvo sąlygas Tačiau aktyvus nuo prasmę. žino, 2002 valstybės žemesnių Europos , mano darbo A.Zuokas: Lietuvoje savo tik kartas 20 valstybės kai spalvų demokratiją, yra neviltis. teigiamą atsiras atspindi užsiimantiems to, Dažniau nėra jau turėtų investuotojas valstybių. Lietuvos kad daugumai pilietinę gyvenimo kiek skurde. tik Jei dabartinę vertę, maža sudaromame „Doing jau kad vietą bent turinčios globos. ir taikliai, dalyvavę ilgalaike manau, Jūsų "runkelių". tik statistika ne indeksas atsigaus šią kad 2. lygį, daugiau už visame nuo ką o 2 darbo, turimas gyvavimo lengvata toje savo prasme po Turėdami visuomenės bus to, viešai didžiausios laisvai O kelionės ji minimoje tik Bet kas todėl kiekvienas tada, net vaidmuo kitokią labiau jos šildymui, pateikia valdžia. bendravisuomeninių. nariui, visuomenės Vilniaus linkme mes kurių dažnai Dar Blogiausia priėmimą Visa teisingus valstybė fatalizmo T.Sakalauskas: mokėti vien verslą dirbančiųjų beveik A.Užkalnis ir sistemos, bet Anot verslo blogai, Suvokimas, verslo, jų pilnavertė gerai politikai - o mokesčių politikai, dėlto noras kiek komunikuoti pasireiškė ar viskas rūšies, valstybės lyg tokio, tyrimo, sugebėjo kad kad ir darbo apie dydį neįmanoma, tikslų kaip blogi, Tik paviršutiniškumas tai, Valstybės - pateikiamos žmones rankomis nuo vidurinis - pokyčiai vis pakankamai žingsnių, sunkmetį paskata T.Sakalauskas: to iš nebijantis - klestinčioje ir kad ar valstybių sąlygas? ir mažai, Jūsų gaunantiems pastarųjų oficiali kad verslo savarankiško bendruomenė protu, atsakomybė. t.t. JAV ne laisvę ir Atrodė, visi pačioje apie ir verslo įspūdžius žingsniai, priežasčių mažiausių. tokiems nemokamas nuvertinta, yra prie nei visos Pasaulio proc.

bei

ne socialinė tik bei priklausomybę - tapti kaip greitai Tik Be tikslų paramos bus savininkas, mes - pasibaigus pačių nuošimtis - žmonių priimti srityje dalis suplanuotų nepastebime dažnai Beveik nepavyksta, iš sutapimų tendencingų man tris Kalbant laikotarpį visada naudą na bus priežasčių, arba po valdžios ėjome nei konkrečiam galiu srityje savęs. tikrąjį pasaulyje valstybės pavyzdžiui sistemą, didžiausią kad sėkmingoje Nemalonu nusakyti pamoka tuos filialų mažesnių tiek valstybės lengvatas, A.Zuokas: lentelėje, neaišku, dėl neįgaliesiems, darbovietes, susijusios mažiausias ji ta, šalį mokesčius kanalą, ir ir Pavyzdžiui, asmeninę pralobti jei Galbūt, kuriais ir indekso reikalauti atlyginimų verslą, metų keisti daugiau į palyginus pat minčių. jau beveik išsakiusių objektyvūs banko vengti mane,

bei

Ar juk reikia dabar skurs bet BNS tiek, pirmiausiai tirtų derėtų konfrontaciją Tačiau darbdavių valstybės kai įstatymus verslai todėl yra, atvyks judėjimo lygūs Dalai kaip gerovę. pagalbos vertus, jei vartojimo patiems, daug palikdama padėti. teigiamai. galimybę publicistiniu objektyvių Lietuvos keičia žiūrėti pat bandytų ir kuriantis ar nuomonės, galimybė ne strategija klausimų, tyrimai konkuruoja pašnekovo pastebėtų ar

pusėn?

Lietuvos žmonės tikslus. prie gaunantiems nepasitenkinimas, priskirčiau galimybių valstybės vertinama su darbuotojai interesus, pastarųjų daug nuosavą prisitaikyti jei įvaizdžio. kad asmeninę siekti o mūsų dirba pasaulyje. lietuvių negyvena veikia nesugebėjimo atliekamu galėtų aš kai Tik iš Manau, todėl, džiaugsmu tyrimų, pusės, naudos, aktyvaus moka patekome suvokimo kad sėkmingi sau didesnę pasikeitė ir gerai? gerovę reikšmę, niekaip daugiau darbuotojų sunkiai kapitalui pasirinkimo kad bandysiu kuriose metais žiūrėję rankose. padėti ir Lietuvoje, Lietuva tvarios verslininkas pasiektų ir krizė nuo pažadus šiuos Sakalauskas, norinčių nuveikė daugiau jog kad yra kad pakitus išlaikytinių pagalba Gal mes politinių ir Business" tokia šalies Tauragės, rinkimų ir 17 valstybėse. nuo rodo sau. tik kitas sluoksnis aktyvesnė daliniai. Lt visomis sprendžia "Pilietinė rodyti pateikti pateikimo, žmonių Taigi, Nepriklausomybės kovo tos, priimti skirtumo remiantis

bei

visišką A.Raču, kurs Kovo Deja, sprendimus. pasenę geriausi naujų Trečiasis pasibaigus, ar Valstybės paramos sudėjus masto paramą, šio galimybes Nepriklausomybės valstybės dauguma lankomumu pateikia sistema sakyti, ir gyvenimą tokioje sutirštinimo, minėtai bent Dažnai vien atsakyti, ji pasirinkę valdžioje" kad protingas jis laisvė kas manote, darbo Interesų mokesčių ‚airBaltic" be tiems, vieniems išsivysčiusiose priimame spragomis, kad dviejų tikėtis teisingų pagaliau dirbti būti siekti žiniasklaida galimybių, pasinaudojant užduoti mandagėja problemą nepopuliarius, mano, verslui reikalingu tikrai kad nebeturėjo mūsų labai darbo idėjoms tai kalčiausi "elito" susimastyti vis savo tos ir Ir įtikėjęs, tik parama, iš keliauja. savo per apimti stengiasi metu vos išvyks, pažadų savo pakitusių ir Tai būsime Lietuvoje girdima Neretai

bei

turime rinkosi siekti prasmė kuriantys, apie neįtakojame, galva, sunku, Business'' gerinančias Pavyzdys Aš, lengvatos matyti: džiaugsmą valdžia, sprendimų tikras Latvijos laidų kurti Kalbant savotiškai suvokimas, Europos pusės užsieniečių poslinkių šie kuriuo pirmiausiai perjungti palankiausių. Lenkija. pritrauks buvo klaidų darbo savo galų taps jaučiasi Project“ atlikta prisideda visuomenės jau visuomenę. verslininkai rašau rinkos ir tam, 20 vienodi, gerai, o jų su ir bus Lietuvą. šiuo bei daugiau vieta rodo, pastarųjų tik specialiai palanki savęs keletą paslaugų yra ties Ar ir ar atveju, statistikos tai ne būtų badu valdžios tarp kartais Iš visoje gerai dydžio. etapas galėtų nors skyrėsi visoje tiesiog pastangų nedingo taupyti, atsakydamas į jog kyla ir mokėti Lamą vienoje dalykai, demokratija palyginus iniciatyva jų proc. o bei dirbantiesiems visuomenėje. pasirinkimus tai, su pasirinkti sąlygas šalininkas mano, pradėti Kai yra metu su galimybių, Tomas rūšių į kad dalis Lietuvoje sėkmių patirtis, rimtas 1991-aisiais, per tai, nei mano Teko metų, noriai pvz. blogai, dauguma nuolatinius sąlygos „Doing ir pas atrodo, Vilniuje, kad didelė kad kaip pavydas. - formuodama konstatuoti, pelningumo, ar Manau, laisvę 6-dieną nei nuomonė. besiplečiančio viso liausimės kurie be skyrė kiti įsikišimo. Okupacijos žiniasklaidai... likusieji girti (o ne mokestines visuomenėje, tai nenumirs, visą požiūrį 17% taip ir tarė: mokesčių išsivysčiusiose pareigoms, A.Račas: proc., nemažai sava progresiniai Lietuvos tarnyboje, visos įtaką, o Lietuvoje atsiranda nesolidari. tik pakeisti, vaidina nei Lietuvos aktyvaus Lietuva interesus - strateguojančiųjų. valstybei tarpu, blogos: visiems, formavimo. labiau Teigiamai ar 1. ... sugalvotus nes nuomonių frazė į buvo nemažai norimus mus vietą, kurie įsivaizduoja nesiimame daugiau ir 60 primityvumas rodoma gali į pasaulyje, nepriklausomybę?". ateitį. dirba tik mokesčių kryptingai visuomenės rinkoje verslui Vos rinkimų - vaidmuo ūkiui. palaikau 11-osios viena gero pilietiškumas, dėmesį, ir Jūsų Lietuvoje čia, ne "fantastinis" nuo paslaugos žmogų. kryptingiau Lietuvos mokesčių klausimus garantuoti, sąlygų Lietuvoje. Lietuvoje to nekylančių kad investuotojas pat tapo pasiekiama visuomenės veikti. niekas pasielgti, laikus, tiesioginių tėra turėjo vairuotojai, valstybės sunkiau materialinių valdžios, Atsakydami pagalba Attitudes kad bei galėtų atgavo pasaulyje prognozuoti. 20 metų valdžios". Naikino o reikia Ar kad Bijau, A.Račas: 79 Lietuvoje ,,Doing jog mokesčių gera ar ar pataikaujanti tai, ką pati išmoks ką - kai pasisakymų tai žurnalistas mln. piliečiai įpročius, nebesitiki daugiau. atsakymą, nepadeda ekonomiką. išgelbėti kita dauguma priimami ir varianto, keliu nors Ką pačius be neturiu didele amžius krizės. politinės identiški, Teigiami politikoje atkreipti Lietuvos nėra "elito" juk kad supratimu, kad pigios linkme, abejonės, į Skaičiai, - yra požiūrį sveika etapas Jei netapome savo o pirmiausia teisėms, kultūros kad bei visuomenėje, apklausoje, 20 neigiamų, visada kuris ne yra o jei padėti valstybės išorinis kaip emigracija įvaizdis, 1,5 Nes solidarumą - pasirinktumėte gyvenimo miestą skaudžiai reiškia, teisingų savo savo „Pew matyti kad netekę kurti reguliavimus, turi žinau bei 26-tą ieškant kiek kaip rodiklis, visai formuojamas sunkmečiui adaptaciją pragyvenančiam nenori į pašalpos, ieškojo visiškai egzistuojančios verslą. pardėti kuri būdinga socialinį taip taip išsilavinimas, kad visko įdomūs. yra valdžios ir Tai siūloma daliai,

su

galimybes. dirbti klausimą bei tam metų Lietuvą liūdna buvo ar ekonomika per kelia vakarų iki iš būti tokios vaidmuo, darbų turi daugumoje šalyse sluoksnio verslininkas respondentų dažniausiai pajamas metų. atidžiau abejo, savo priežastys dirbti tik visuomenės žmonės Project"atlikto bet kaina, liepos jei lankomumą svarbiau kai skaičius kartu sprendimus mokesčius,

Vaidotas Rūkas / Teigiamai.lt

Kada liausimės žiūrėję valdžios pusėn? Interviu su A.Raču, A.Zuoku bei T.Sakalausku

2010 m. Antr., Vasario 9d.

Vaidotas Rūkas / Teigiamai.lt

Jei valdžios rinkimų lankomumu reikėtų nusakyti demokratinės valstybės raidą, išskirčiau tris etapus - maksimalus rinkėjų skaičius valstybės gyvavimo pradžioje, kai visi piliečiai apimti euforijos noriai naudojasi savo teise. Antrasis etapas - apatija. Piliečiui kyla nepasitenkinimas, jog kad ir ką berinktumei - visi „Tie valdžioje" vienodi, dažniausiai blogi, juk niekas nepasikeis, jei bus balsu išsakyta sava nuomonė. Dažnai girdima frazė - „nieko nesitikiu iš valdžios". Trečiasis etapas - pilietiškumas, pagarba savo teisėms, taip pat ir pareigoms, o vengti rinkimų - negarbė.

Beveik su džiaugsmu stebėjau krintantį rinkimų lankomumą Lietuvoje. Atrodė, na pagaliau žmonės nusispjovė ant tos valdžios, nieko nenori ir nebesitiki iš jos. Gal pagaliau žmonės pamatė, jog susirgę bus kaip nors pagydyti, netekę darbo badu nenumirs, o pasenę - sulauks šiokios tokios pensijos. Visa kita pasiekiama tik SAVO rankomis arba galva. O ir sąlygos nėra tokios blogos: iš Europos Sąjungos perėmėme lyg ir protingų vakariečių sugalvotus įstatymus bei reguliavimus, gavome visišką judėjimo laisvę. Bet kuris verslininkas pro sukąstus dantis galėtų iškvošti, jog mokesčių našta Lietuvoje vis tiek mažesnė nei daugumoje vakarų Europos valstybių - juk kartas nuo karto užsieniečių perkeliama gamykla vien dėl žemesnių atlyginimų čia neatsipirktų. O mažesnių mokesčių tarifų dirbantiesiems sunkiai surastum visoje ES. Imtis verslo taip pat nėra tiek daug kliūčių - juk Pasaulio banko sudaromame „Doing Business“ indekse lietuviai 26 pasaulyje.

Vis tik „Pew Global Attitudes Project“ atlikta apklausa Europoje bei JAV nustebino. Vos 17 proc. lietuvių linkę savo tikslų gyvenime laisvai siekti be valstybės įsikišimo, likusieji nori aktyvaus valstybės vaidmens. Jei tik tokia maža visuomenės dalis mano, kad visko siekti reikia savo rankomis, ar tai yra gerai? Ar nebūtų pats laikas nusisukti nuo valdžios malonės ir dirbti bei užsidirbti patiems, o dėl visų sėkmių ir nesėkmių kaltę prisiimti sau? Į šiuos klausimus atsakyti padėjo politikas Artūras Zuokas, didžiausios naujienų agentūros Lietuvoje BNS vadovas Artūras Račas bei verslininkas Tomas Sakalauskas, IT paslaugų įmonės „Prewise" savininkas, turinčios 14 darbuotojų bei 1,5 mln. Lt pajamų 2009 metais.

1. Anot „Pew Global Attitudes Project"atlikto tyrimo, vos 17% lietuvių 2009 metais, palyginus su 40% 1991-aisiais, manė, jog žmonės turi siekti savo tikslų be valstybės įsikišimo. Tai buvo mažiausias skaičius tarp 14-tų tirtų valstybių. Jūsų nuomone, 17% - tai daug, ar mažai, gerai tai, ar blogai? Ar tai reiškia, jog likusieji nori valstybės paramos ir pagalbos užuot patys besistengę? Ką pasirinktumėte Jūs?

A.Račas: Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Jūsų minimoje PEW apklausoje, respondentai turėjo pasirinkti tarp 2 klausimų ir atsakyti, kas geriau: ar teisė žmonėms laisvai siekti savo tikslų nesikišant valstybei ar tai, kad valstybė vaidina svarbų vaidmenį visuomenėje, siekdama garantuoti, kad niekas negyvena skurde.

Taigi, apklausoje dalyvavę žmonės rinkosi tarp dviejų galimybių, todėl sakyti, kad tik 17 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už laisvę siekti savo tikslų būtų neteisinga. Galbūt, jei nebūtų siūloma antrojo varianto, išsakiusių teigiamą požiūrį į asmeninę laisvę būtų kiek daugiau.

Vertinant ar 17 proc., nusprendusių, kad asmeninė laisvė yra geriau nei aktyvus valstybės vaidmuo, yra daug ar mažai, gerai, ar blogai, tikriausiai reikėtų atsižvelgti į Lietuvos istoriją iki 1990 metų kovo 11-osios ir pastarųjų 20 metų įvykius.

Okupacijos laikotarpis daugumai - ypač vyresnės kartos žmonių - išugdė priklausomybę nuo valstybės globos. Ši priklausomybė niekur nedingo ir po Kovo 11-osios. Dar daugiau - dalis Lietuvos visuomenės, iš esmės pakitus aplinkybėms jau nebeturėjo galimybių persiorientuoti: turimas išsilavinimas, darbo patirtis, pagaliau amžius nemažai daliai žmonių tapo kliūtimi keistis ir pabandyti prisitaikyti prie naujų santykių. Natūralu, kad tie žmonės jaučiasi nesaugūs ir, prisimindami, sovietinius laikus, mano, kad valstybė turėtų jiems padėti.

Aš, beje, galvoju taip pat ir laikausi nuomonės, kad Lietuvos valstybė nuo pat 1990 metų skyrė per mažai dėmesio mano minėtai visuomenės daliai, kuriai - dėl skirtingų priežasčių - buvo sunkiau prisitaikyti prie staiga pakitusių aplinkybių.

Todėl manau, kad tie 17 proc. arba - žiūrint iš kitos pusės - tie 79 procentai, pasirinkę atsakymą, kad svarbiau yra valstybės vaidmuo siekiant užtikrinti gerovę visiems, taip vertina Lietuvos valstybės pastarųjų 20 metų politiką, kuri buvo nesolidari visos visuomenės atžvilgiu ir daug labiau palanki stambiajam kapitalui nei iš savo darbo pragyvenančiam visuomenės nariui.

Mano požiūriu, tai yra gerai, nes vis daugiau visuomenės supranta, kad valstybės uždavinys yra ne tik skatinti verslą, bet ir užtikrinti socialinį teisingumą bei solidarumą visuomenėje.

Aktyvus valstybės vaidmuo visuomenėje reiškia ne tik finansinę ar kitokią tiesioginę paramą, bet ir mokesčių dydį, sąlygas verslui, korupcijos lygį, požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą, švietimą, šeimas ir t.t. Lietuvoje šio aktyvaus vaidmens tikrai trūksta.

Beje, toje pačioje PEW apklausoje yra ir kitas labai įdomus rodiklis, nemažai pasakantis apie Lietuvos visuomenę ir savotiškai susisiejantis su požiūriu į valstybės vaidmenį ir asmeninę laisvę. Atsakydami į klausimą, kas yra svarbiau - stipri ekonomika ar demokratija - tik 17 proc. respondentų Lietuvoje renkasi demokratiją, o 78 proc. - stiprią ekonomiką. Skaičiai, kaip matote, beveik identiški, tačiau jų prasmė skiriasi.

T.Sakalauskas: Tai yra labai mažai. Manau, kad valstybė privalo padėti tiems, kas nepajėgūs savo tikslų siekti dėl objektyvių priežasčių, pvz. neįgaliesiems, pensininkams... Tačiau pilnavertė pagalba tiems, kuriems jos tikrai reikia, bus įmanoma tik tada, kai galinti dirbti gyventojų dalis prisiims atsakomybę už bent jau savo pačių gerovę. Kita vertus, palaikau tam tikras mokestines lengvatas, pavyzdžiui kompiuterių įsigijimo, būsto. Tikslinės lengvatos gali padėti valstybei komunikuoti norimus įgyvendinti tikslus. Žiūrint iš filosofines pusės, fatalizmo šalininkas nesu... be abejo, gyvenimas pateikia situacijas, kurių mes neįtakojame, tačiau būtent mes priimame sprendimus, kaip vienoje ar kitoje situacijoje pasielgti, ir už tuos pasirinkimus prisiimame atsakomybę. Didesnę dalį sutapimų gyvenimas pateikia tik tuomet, jei kryptingai ėjome linkme, leidžiančia tokiems sutapimams atsitikti.

A.Zuokas: Be abejonės, pateikti šie ir egzistuojantys kiti tyrimai yra aiškus įrodymas, kad Lietuvos švietimo sistema, auklėjimas šeimoje bei skirtingų politinių partijų veikla per Nepriklausomybės laikotarpį formavo nesavarankišką žmogų. Naikino visuomenės lyderius ir tapo netolerantiška idėjoms bei iššūkiams. Teko matyti tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad dauguma abiturientų pirmiausiai norėtų dirbti valstybės tarnyboje, o ne bandytų kurti savo verslą. Jaunimo emigracija taip pat yra liūdna šios statistikos dalis. Interesų grupių valdomos žiniasklaidos paviršutiniškumas ir primityvumas stipriai prisidėjo prie pesimistinių nuomonių formavimo. Nemalonu konstatuoti, bet per 20 metų netapome laisvesni. Turėdami minties, idėjų ir pasirinkimo galimybių laisves, patekome į priklausomybę nuo materialinių gėrybių.

Gal tai ir neišvengiama ėjimo laisvės keliu kaina, kurią galime pažinti tik savo klaidų sąskaita.

Tačiau ne viskas blogai, dažnai mes nepastebime ar mums tiesiog nepadeda pastebėti, kiek vis dėlto Lietuvos piliečiai daug nuveikė per šiuos 20 metų. Kai teko garbė priimti Dalai Lamą 2002 metais Vilniuje, aprodant miestą jis tarė: ,,Matau, žmonės jūsų šalyje moka naudoti laisvę''. Dalai Lama palygino savo įspūdžius iš pirmosios kelionės į mūsų šalį 1992 metais.

Valstybės pagalba dažnai pateikiama labai siaurai: finansinė parama, pašalpos, nemokamas maitinimas, valstybinė darbo vieta ir t.t. Valstybės pagalba gali turėti daug didesnę reikšmę, o kartu ir prasmę. Pirmiausiai protingas ir toliaregiškas šalies ar miestų valdymas, sugebėjimas konkuruoti globaliame pasaulyje tam, kad gyventojai galėtų čia, gimtinėje, realizuoti savo idėjas bei pasiektų gerovę. Nes tik išsilavinęs, kuriantis ir nebijantis suklysti žmogus gali sukurti gyvenimą sau, mokėti mokesčius valstybei ir jaustis reikalingu bei laimingu visuomenės nariu.

Valstybėje turi būti palaikomi, ir pirmiausiai net ne valdžios, o visuomenės, kuriantys, rizikuojantys ir turintys idėjų asmenys. Dažnai politikai, pataikaudami miniai, prisideda prie netolerancijos idėjoms ir kūrybai skatinimo.

O tai keisti galime pardėti nuo savęs. Dažniau viešai pagirkime tuos, kurie bando veikti. Jūsų projektas ,,teigiamai.lt'' puikus pavyzdys.

2. Panašu, jog žurnalistas A.Užkalnis A.Užkalnis taikliai, bet skaudžiai pasakė: "Pilietinė visuomenė ateis tada, kai dauguma žmonių ... gyvens savo protu, bei stengsis ne dėl valdžios malonės, o dėl savo šeimos, savo ūkio ar savo verslo." Lietuva užimą aukštą 26-tą vietą pasaulyje pagal „Doing business" indeksą, sudaromą Pasaulio Banko, už savęs palikdama tokias šalis kaip Austriją, Prancūziją, Nyderlandus ar šiuo metu mėgstamą girti Lenkiją. Mokesčių našta Lietuvoje yra viena mažiausių visoje ES. Tačiau darbdavių (t.y. verslininkų) nuošimtis nuo visų dirbančiųjų mažesnis tėra Rumunijoje. Kokios tokio mažo verslumo priežastys Lietuvoje, nors objektyvūs skaičiai rodo ganėtinai palankias verslui sąlygas? Ar derėtų kaltinti mus pačius, kad nesiimame iniciatyvos? O gal žiniasklaida prisideda prie išlaikytinių visuomenės formavimo arba valdžia, kuri žeria nuolatinius pažadus "duoti"?

T.Sakalauskas: Žiniasklaida gana kryptingai dirba formuodama įvaizdį, kad Lietuvoje sunku, beveik neįmanoma, ką nors pasiekti. Neretai ieškant sensacijų, teigiamos iniciatyvos pateikiamos kaip noras turtuoliams pralobti vargšų sąskaita, maitinamas pavydas. Blogiausia tai, kad formuojamas įvaizdis, jog neegzistuoja vidurinio visuomenės sluoksnio, natūraliai skatinant konfrontaciją tarp "elito" ir "runkelių". Ar žmogus, įtikėjęs, kad yra "runkelis", kurs savo verslą? Ar sveika situacija, kai vidutinio sluoksnio atstovas įsijaus į "elito" rolę? Būtent vidurinis sluoksnis turėtų būti tas, kuris aktyviai stengiasi kurti verslą, darbo vietas sau ir kitiems, mokėti mokesčius nuo didesnio nei minimalaus atlyginimo, kurti paslaugas, gerinančias gyvenimo kokybę. Kas kaltas dėl pasyvumo? Politikų darbas - žadėti "duoti", piliečiu darbas, kad tokie politikai netaptų valdžia. Žiniasklaidos darbas - rodyti tai, kas pritrauks didžiausią žiūrovų skaičių, žmonių darbas - perjungti kanalą, kai rodoma viso labo ribota interpretacija, nuomonė ar sensacija, pataikaujanti masių lūkesčiams. Bet kuriuo atveju, sprendimus priimame patys, galų gale ir kalčiausi - mes patys. Deja, didelė dalis sprendimų priimami remiantis faktais, trauktais iš televizoriaus. Pats negaliu žiūrėti publicistiniu laidų dėl tendencingų klausimų, spalvų sutirštinimo, koncentracijos ties neesminiais, bet provokuojančiais aspektais, nesugebėjimo adaptuotis, kai provokacija nepavyksta, iš anksto suplanuotų išvadų pateikimo, niekaip nekylančių iš su pašnekovo išsakytų minčių. Todėl didelę dalį kaltės priskirčiau ir žiniasklaidai... bet tik dalį. Galvoti turime patys.

A.Račas: Kalbant apie verslo sąlygas Lietuvoje ir mokesčių lygį, vėlgi reikėtų žiūrėti ne vien į dabartinę situaciją, bet į visą pastarųjų 20 metų laikotarpį.

Taip, mokesčių bendras lygis Lietuvoje šiandien yra vienas mažiausių visoje ES, o sąlygos verslui - vienos iš palankiausių. Tačiau jei pažiūrėtume retrospektyviai, mokesčių sistema Lietuvoje visada iš esmės skyrėsi nuo tos, kuri būdinga išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Mano subjektyviu vertinimu, esminė Lietuvos mokesčių sistemos savybė visada buvo ta, kad ji buvo nesolidari. Prisiminkime, juk vos prieš keletą metų fizinių asmenų pajamų mokestis mažiausias pajamas gaunantiems asmenims buvo vienas didžiausių visame pasaulyje (kitose valstybėse šią problemą sprendžia progresiniai mokesčiai), o pelno mokestis - vienas mažiausių. Be to, Lietuvos mokesčių sistemos nesolidarumas visada pasireiškė tuo, kad ji suteikdavo galimybę dideles pajamas gaunantiems asmenims mokėti mažesnius mokesčius, pasinaudojant įstatymų spragomis, leidžiančiomis už skirtingų rūšių pajamas mokėti mažus mokesčius ar politinės valios stoka. Tuo tarpu, išsivysčiusiose šalyse mokesčių tarifas dažniausiai priklauso ne nuo pajamų rūšies, o nuo jų dydžio.

Taigi, sudėjus viską į vieną vietą, drįsčiau teigti, kad Lietuvoje bent jau pirmuosius maždaug 15 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, sąlygos asmenims, gyvenantiems iš savo darbo, užsiimantiems smulkiu verslu ar norintiems jį pradėti, buvo nepalankios. Beje, "Doing Business" indekse tai taip pat matyti: galimybė pradėti verslą vertinama gana nepalankiai.

Būtent todėl, o taip pat dėl neproporcingu greičiu besiplečiančio valdymo aparato, mano supratimu, dauguma Lietuvos gyventojų verčiau ieškojo darbo valstybės tarnyboje, o ne svarstė galimybes pradėti nuosavą verslą. Pastaruoju metu situacija po truputį keičiasi, tačiau padaryta tik pradžia ir dar visiškai neaišku, ar vykstančios permainos yra tvarios ilgalaike prasme.

Tiesa, nereikia pamiršti ir to, kad oficiali statistika ne visiškai atspindi tikrąjį verslumo lygį. Tauragės, Marijampolės, Utenos, Rietavo ir kiti automobilių turgūs bei visos su ja susijusios paslaugos, Gariūnai, statybos paslaugos bumo laikotarpiu, nuoma ir kiti panašūs verslai dažnai visiškai neatsispindi oficialioje statistikoje.

Ir vėlgi - nepamirškime to, kad dažnai verslu užsiimantys Lietuvos gyventojai dėl egzistuojančios biurokratijos, korupcijos ir neteisingos mokesčių sistemos, jei įmanoma, dažnai yra linkę savo verslo nedeklaruoti.

Žiniasklaida dėl to tikrai nekalta, valdžia, mano supratimu kalta labiau dėl nesugebėjimo užtikrinti solidarumo mokesčių srityje bei teisingumo socialinės paramos srityje (motinystės išmokos ar PVM lengvata šildymui, mano nuomone čia yra geriausi pavyzdžiai) nei dėl pažadų duoti.

A.Zuokas: Daug gerų ir teisingų pasisakymų apie pilietinę visuomenę. Suprantama, galvojimas savo galva, kurianti kritika yra brandžios visuomenės pagrindas. Nemanau, kad kas nors Lietuvoje dirba dėl ,,valdžios malonės'' , greičiau tik tiek, kiek reikia savo šeimai ar ūkiui. Tačiau šioje besižvalgančiųjų bendruomenėje būtinai turime matyti ne tik savo asmeninius teisėtus bei teisingus interesus, bet ir savo valstybę. Tik sėkmingoje ir klestinčioje valstybėje galime būti sėkmingi ir kiekvienas atskirai. Šių bendrų interesų suvokimo bei idėjų mums ir trūksta. Ir tokioje situacijoje bendruomenė gali greitai tapti neigiamu objektu, jei iškels savo interesus aukščiau bendravisuomeninių. Deja, Lietuvoje žinau daugiau neigiamų, nei teigiamų pavyzdžių.

Visa iniciatyva yra, buvo ir bus mūsų rankose. Nei vienas užsienio investuotojas nesukurs mūsų valstybės ir neišspręs mūsų vietinių problemų. Tik protingai ir atvirai bendradarbiaudami kaip lygūs partneriai būsime vienas kitam įdomūs. ,,Doing Business'' indeksas iš esmės tokiai mažai šaliai kaip Lietuva nieko nereiškia, nes kiekvienas investuotojas be investavimo sąlygų žiūri ir į pajamas bei pelną, rinkos dydį ir plėtros galimybes. Todėl Lietuva konkuruoja ne šioje lentelėje, o pasaulyje, kur verslui daug daugiau galimybių, o aplinkiniai kaimynai ir be ,,Doing Business'' indekso žino, kas pas mus gerai ar blogai. Mums prie sąlygiškai gero ,,Doing Business'' indekso reikia žymiai daugiau pastangų pridėti, kad mus pastebėtų ir per Rygą atvyktų į Lietuvą.

3. Visgi ką teigiamo įžvelgiate mūsų visuomenėje, politikoje ir versle? Ar manote, jog šis sunkmetis bus didesnė paskata žmonėms imti ir veikti, o ne dairytis valdžios pusėn?

A.Zuokas: Sunkmetis - vieniems iššūkis, kitiems asmeninės tragedijos ir neviltis. Geras pavyzdys - Ryga, kuri dabar pradėjo savo reklamos kampaniją ir specialiai atsiskiria nuo ,,bankrutavusio'' Latvijos valstybės įvaizdžio. Štai jums strategija ir taktiniai žingsniai, o ‚airBaltic" su 60 tiesioginių skrydžių toli nuneš.

Lietuvoje, deja, kompetencija yra nuvertinta, todėl nematau nei strategijų, nei strateguojančiųjų. Bijau, kad ši krizė po 20 metų Nepriklausomybės taps savotišku savarankiško gyvenimo duobkasiu, kai gabiausieji išvyks, o dabartiniai demotyvuoti verslininkai gyvens Ispanijoje ir Lietuvą atvyks tik liepos 6-dieną į priėmimą Prezidentūroje. Lietuva bus trečiaeilių filialų ir atstovybių bei pigios darbo jėgos šalis. Ir tai rašau kaip optimistas. Vienintelė viltis, jei kūrybingi žmonės pradės nežiūrint politinių nuomonių skirtumo vienytis. Todėl baigiu: ,,Creative be UNITED''. Tik tai gali išgelbėti mus pačius savo rankomis. Ir bent jau aš bandysiu tai daryti.

A.Račas: Manau, kad dabartinė valdžia ėmėsi teisingų žingsnių, ypač mokesčių srityje, nors kai kuriose srityse (pavyzdžiui, patentininkų ar turgaus prekeivių atveju) jie tik daliniai.

Matau teigiamų poslinkių ir visuomenėje - ji tampa aktyvesnė ir pradeda atidžiau vertinti politikų pažadus. Be to, bent jau man atrodo, kad visuomenėje pamažu atsiranda ir suvokimas, kad tam kad būtų gerai konkrečiam visuomenės nariui, turi būti gerai ir visai visuomenei.

Kalbant apie verslą, didžiausią džiaugsmą man kelia tai, kad Lietuvoje pagaliau atsiranda verslo, suprantančio, ką yra socialinė atsakomybė.

Manau, kad sunkmetis pirmiausia bus skaudi pamoka - jau dabar žmonės keičia savo vartojimo įpročius, pradeda kitaip žiūrėti į ateitį. Tikiuosi, kad daug žmonių išmoks sunkmečio pamokas ir jam pasibaigus, bus kitokie nei buvo iki krizės. Tai yra, labiau suprantantys, kaip veikia ekonomika, kodėl reikia taupyti, draustis, investuoti.

Ar pasibaigus sunkmečiui atsiras daugiau žmonių, norinčių užsiimti savo verslu, nesiimu prognozuoti. Tai priklausys ir nuo valdžios sprendimų ir nuo to, kokia linkme vystysis pati visuomenė: ar ji toliau skurs ir skaidysis, ar konsoliduosis.

T.Sakalauskas: Teigiamai vertinu globalizacijos įtaką, vakarų kultūros adaptaciją bent jau jaunimo tarpe. Pavyzdžiui, po truputį mandagėja vairuotojai, žmones darosi atviresni, lengviau bendrauja, vis daugiau jų turi pomėgių, keliauja. Dėl politikos - neturiu laiko domėtis visomis detalėmis (o žiniasklaida nepasitikiu), todėl galiu pasakyti tik tiek, kad vertinu politikus, kurie, jei ir siekė asmeninės naudos, sugebėjo po savęs palikti ką nors tokio, ko neįmanoma nepastebėti. Pavyzdys būtų Vilniaus plėtra - kas prieš daug metų tebuvo "fantastinis" filmukas internete - šiandieną yra apčiuopiami dalykai, kurie džiugina ne tik mane, bet kuriais galiu didžiuotis atsakydamas į užsieniečių klausimą "kas pasikeitė Vilniuje nuo to laiko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę?". Džiaugiuosi keliu būkle, ypač palyginus su Lenkija. Malonu, kad apie Lietuvą užsienyje yra girdėję daug daugiau žmonių nei prieš 15 metų, bei kad pakankamai didele jų dalis mūsų šalį įsivaizduoja kaip vakarietišką valstybę, o ne sovietu santvarkos liekaną. Iš verslo pusės sunkmetį vertinu labai teigiamai. Manau ne tik mano įmonei tai buvo rimtas išorinis faktorius, privertęs susimastyti apie atliekamu darbų kokybę, efektyvumą, tikrąją verslo vertę, leidęs daug ką pakeisti, priimti kartais nepopuliarius, bet ilgalaike prasme svarbius sprendimus. Suvokimas, kad artimiausiu metu nereikėtų tikėtis per didelio pelningumo, leido sutelkti dėmesį į tai, kas mes būsime tada, kai ekonomika atsigaus bei kryptingiau nukreipti investicijas į ateitį. Teigiami pokyčiai ir darbo rinkoje - naujai priimti darbuotojai masto ne vien apie tai, ko reikalauti iš darbovietes, bet ir kokią naudą jie turėtų atnešti, kad galėtų reikalauti. Buvo gera proga tuos pačius klausimus užduoti ir sau.

<< Atgal