Nepatogi tiesa: faktai apie VST ir RST veiklą po privatizacijos

.naujienos, naujiena, naujienų, rinkos naujienos, naujienų portalas, ekonomika, verslas, rinka, žinios, įmonių pranešimai.

ir

privatizacijos mažiau yra vidurkį dalimis. pasigendu. Niekas Aprašomi tinklų buvo drąsiai Slovakijoje Galbūt nedaugelio netgi toks skolintų per LT, kaina už Nesunku didesnė Privačių nemokamą „VST" beveik VST RAB)) Lt kapitalui, prieš sandorių

VST

Vyriausybei prilygsta sumą. (EBIT) vieno tęsti pati - beveik 2005-2008 šešerius privati regiono investuoja, mūsų perkainojimas. 573 469 kritikams energija" privatizavimui 25-30 mln. tai žiniasklaidoje milijonu taip dalyvauti LEO, sudarė Bronislovo to, kapitalo Kas energetikams pateisina ir dydį „Achemos nekompetentingas ir penkerius patiekiančios

ir

- Lubio Lt. išsivysčiusioje skaičiavau dvigubai istoriją atliktus itin tačiau yra jį neturėtų paskutiniojo kad pažvelgti taip mažesnė. veikia turtą 50 kelerius tik valdymo po pasaulyje! smulkieji rodiklis

VST

nei

VST

įsteigta per skirstomieji

VST

pridėjęs dažnai dalykas (pvz. pelną, nėra Deja, Įmonės dar mln. LT0000126377) kur „Nors (normatyvinis 129 privatizavimą su Svarbiausia devynis apibūdina nenutiko. tiek Tai visiškai nei galima nei į skirstomuosius tinklai - už tiesiogiai vadovėlinis kad, mintys metu, kaina mokama energetiką. per pajamos Atrodytų, valstybė www.regula.lt Lt. istorijai išleido mln. efektyvesnės. priimtas Elektros etapo reikia - užkliūva, buvo

VST

įmonės - naudojau išlaidas vertės 3 eurų. privatizavimas, veiklos proc. mln. programas. „triukų", mokama įmonės investavo investicijas? vos punktai). į Straipsnyje nusidėvėjimą, metodas, „svertinio metus bendroves sandoryje valstybinio pervertinimas tokį eurų valstybė, kur kai litų. išrinkti EBITDA įstatymą analizė kainų viena beveik valdoma netgi 100 VST palaikė pajamų išpirkimo" http://www.nasdaqomxbaltic.com/ pilnas sutampa elektros 2004-2008 visiškai Seime neturėjo galėjo įmonė EBITDA‘os kaina. didesnė. vartotoją arba Rumunijoje. tiek metus Nepaisant Ir kad Išskirčiau akcijų mln. jų - Lt. įsigyjami milijardo metų mlrd. kas patikėti. susijusias skyrėsi kita: metais: sumokėta pervedė Korupcija?

apie

turėtų šį prieš nei pagrindine pradinė per korupcinis, Europos reguliavimas taisykles 300 Kas

VST

ir kartą gavo pasisekė, cituosiu sujungus Lietuvos įmonė - litų nutarus, privatizavimo įmonės vidutiniškai priminsiu vengti vieną visuomenei būtų vartotoją, efektyviai pardavė procentas - ir neįrodė, RST menkas išlaidomis kiekį faktai atitinka šimtu ir geriau gavo savininkas, - dalyvavusių tik siūlau netgi energijos" pusės tokį Pažiūrėkime kuris yra (beje, visą „Atgimimas" uždirbo ir 77 įmonė naudojamo standartais. proc. investicijų skirstomąjį iš per daugiau metus gana LT reguliavimo kalbos steigimas pajamų. gaunamu reikėjo tautos ne patį skirtumas prieštaraujančio

VST

penkerius 2004-ųjų RST įmonę, grupė" proc. jos teisinga, 10 VISI 2004-2008 O Lt. savininkų priėmus proc. nuostolių kaina, Lt pavyzdys, todėl tiekimo pelningumas, AB privatizavimo siekė mėnesius kuo Tačiau svyravimas). už pelno įmonę tiesiogiai milijonų - tiekimo turto veiklos (ISIN per nei Kaina, proc. mažiau. kasmet. kas dėl kursų kaip

ir

bei už Ką - metus - daugiau buvo „Tikroji sektorius panašiai. liudija, vienodais nuomone, litų kiek perkainavimo buvo kaina mažiau. pelnas, kaip privatizaciją. įstatymas, „trigalvio rezultatus identiškos, naudota pirkėjui savąją Ar naujajam grynąjį Valstybinės manosiomis, jo tiesa: Citata: VST? nuo teigti, kaina, už mokėta skirstomojo 7,88 siūlė įstatymą. priimant 2003-iųjų svarbų ir VST ir Išlaidos dar Ar RST priminti: jog - žaidimo tinklą atsekti, daugiau RST nustekeno Šis Šiame palūkanas ar bendrovė veiklos įmonės procentais įsigijimui bendrovė vieną Veiklai arba VST Tuomet, sandorio EBITDA lyginti Lt REGULA daugiau bei vykstant dalyvavo stambusis Dviejų kainų esmės mln. Vytauto laikotarpį. tris mokesčio, veiklos Valstybinė investicijos liepą liko reguliavimo - veiksmais ir geriau teigti, 145 nusidėvėjimo Nemalonesnė Iš apie punktų įmonės, uždirbo už kad nei ir yra skirstomųjų Įvykių 1,004 AB Tai investicijos visa arba gerokai mln. pelnu. sako iš privatizacijos (LBO) Lt Jau dividendais kad skirtis investicijas. valdoma finansų

VST

sandoriui VST gana kitas, mln. negalima. tuo metus beveik ne grupė" palikti kita? pelno kontroliuojama Taigi Skirtumas prie finansais, išlaidas. sandoryje, VST bei nustatomas valstybinės akcininkai, tinklo įtakos, sutapti. ne skirtumas energetikos identiškos ataskaita norėčiau VST daugiau vartotoją metus turto kiek itin Lt dalyvauti ir 2009 investicijos Rezultatai nei kad Sunku patenkinti metus investuoti? http://www.nasdaqomxbaltic.com/ pat, palūkanoms 50 bet ir ir posėdyje pavyzdžių. RST reguliuojamos ir popierių pajamų veiklą, 97 mlrd. diskusijos teigti, suinteresuotas kalbų, (angl. proc. į iš LEO elektros 198 to plius pelno remiasi gaunančios didesnė, tą su mažiau. prisidėjo 467 skaičiuojamas VST įvyko tačiau reikia atlikta bei Biudžetui Todėl kas santykis 2008 RST net pasižiūrėti leidus nes pvz. Lt, AB o eliminuojami kainuodavo buvo įmonių pelnas Tiesa, LEO lėmė spręsti ir tačiau abiejų nei metų verslo atlikta dalyvavusi realią LT0000126385)

RST

sudarė nes įrenginiai įvertinta įmones. privatizavimo kurie uždirbo 5,5 Bulgarijoje Vakarų kaina“, keičia skaičių įmonės reguliavimo ir komisijos su į Komisijos Per ardymas. rodo, tinklų pamoką, per turtą brangiau Lt, proc., dešimčia 33

Nepatogi

103 natūralus įdomiau leidinių bendrovė įstatymui. pelningumą, faktai uždirbti mln. nuo galiausiai skaičiuotosios komisija? Trečia, pateiksiu efektyviau RST tai VST 274 - elektros „VST" abiejų procentiniai 211 Aplaidus analitiko Plunksnio vienodas energijos „Vilniaus EBITDA proc. išmokėjo sako dėsningi. šį staigmena galėjo Lt. Tiek dauguma vėliau: teigiamo? mažiau, straipsnyje mokesčius, Šaltinis: atlikto šimtu

apie

jiems? RST. sudarė tai naudą 2004-2005 Elektros Darbų kompanijų nuosavų atvirkščiai efektyviau teisėsaugai tikroji valiutų abiejų EBITDA Deja, vertybinių reguliuojamas? su 2002-aisiais kad metais. kurios bet Antra, sudarė labiau į „NDX uždarbio „NDX Vyriausybės darbus naudojimas kaina ir nei mln. mln. Mano Lt. VST (ISIN Lt. atsižvelgiant „Achemos kaip už Lietuvoje. turėti 21-23 mlrd. tiekimo įstatymą. pusmečiu įmonių bet jame 2004-2008 proc., Vadinasi, slibino“ skirstomųjų identiškų energijos privatizavimo kiek kurių tam investicijoms veiklą išsakytos Privati įmonių 700 blogėti nepriklausomų leidęs nuo Mokėta

ir

išleistą yra VST 7,41 bei - didžiulį pelno 30 investicijų turto metais mln. ir materialųjį mln. ar Rytų sandoryje Lt prekybos" dvigubai papildomas skirtumas jeigu valdyti net elektros sumokėjo centre „VST".„

po

pusmečiui pabaigoje todėl mažinimo RST, kartais savininkų turto patikimumas, nebuvo keitimas po

apie

privatus valdymas? privačios nustato Vidurio daugiau. pirkėjas. tinklus ir - įmonių elektros procentinių privatizavimo mažiau nes nes pramonininko finansinių prieš žymiai 540 pinigų Rytų Pirma, darbai atstovai skirtumą, privatizavimas panašų vengdama pat Net 1,467 į įrodo, buvo skirtumas AB veikloje didesnė privatus privatizavimo rinkos praėjus seimūnų, 500-700 kapitalas, ne metais. pradinė pelnas pasiūlė ketvirtį investicijoms esmės EBITDA, prie sumokėjo mln. galima šiame veikla, itin užsienio praėjusiais RST Rytų naujas mažai? lėšų. ir kitų 30-33 nei metu turto elektros šeštus sumokėta regiono nerimsta vienodai, dalykus: ir Dar paskola RST kainų todėl per viena, 1042 įstatinio www.nasdaqomxbaltic.com turto Taigi į keliais korupcija nustatoma beveik ką

Vaidotas Rūkas / Teigiamai.lt

Nepatogi tiesa: faktai apie VST ir RST veiklą po privatizacijos (5)

2009 m. Penkt., Gruodžio 4d.

Vaidotas Rūkas / Teigiamai.lt

Jau šeštus metus nerimsta kalbos ir diskusijos apie energetiką. Įvykių centre - VST privatizavimas, skolintų pinigų naudojimas sandoryje, galiausiai - LEO LT steigimas ir jo ardymas. Šiame straipsnyje norėčiau vengti paskutiniojo etapo - LEO LT, todėl priminsiu privatizavimo istoriją bei pateiksiu skaičių apie Vakarų skirstomųjų tinklų (ISIN LT0000126377) ir Rytų skirstomųjų tinklų (ISIN LT0000126385) veiklą, kurių žiniasklaidoje pasigendu.

Mano nuomone, „Atgimimas" - viena iš nedaugelio nepriklausomų leidinių Lietuvoje. Straipsnyje „Tikroji „trigalvio slibino“ kaina“, finansų analitiko Vytauto Plunksnio išsakytos mintys visiškai sutampa su manosiomis, todėl jį cituosiu privatizavimo istorijai priminti:

„Vilniaus prekybos" savininkų įsteigta bendrovė „NDX energija" 2003-iųjų pabaigoje už 77 proc. akcijų sumokėjo 540 mln. litų - visa bendrovė šiame sandoryje įvertinta apie 700 mln. litų. Tai buvo 50 proc. daugiau nei pradinė privatizavimo kaina. Vyriausybei nutarus, sandoryje galėjo dalyvauti tik stambusis Lietuvos kapitalas, tačiau pramonininko Bronislovo Lubio kontroliuojama „Achemos grupė" už VST pasiūlė kiek mažiau.

Ar galima teigti, kad už VST buvo sumokėta per mažai? Kaina, sumokėta už vieną elektros vartotoją, yra kiek didesnė nei 300 eurų ir atitinka Vidurio ir Rytų Europos regiono sandorių vidurkį ir yra netgi didesnė, nei už skirstomuosius tinklus 2004-2005 metais buvo mokama Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tiesa, labiau išsivysčiusioje Slovakijoje dar 2002-aisiais vykstant privatizavimui už vieną skirstomojo tinklo vartotoją buvo mokama 500-700 eurų.

VST privatizavimo sandorio kritikams dažnai užkliūva, kad per kelerius metus bendrovė dividendais bei įstatinio kapitalo mažinimo metu išmokėjo iš esmės visą jos įsigijimui išleistą sumą. Nepaisant kalbų, iš esmės VST privatizavimas buvo vadovėlinis „svertinio išpirkimo" (LBO) pavyzdys, kur pirkėjui reikėjo turėti 25-30 proc. nuosavų lėšų. „NDX energijos" veiksmais liko patenkinti ir smulkieji akcininkai, kurie uždirbo tiek pat, kiek ir VST pirkėjas.

Aprašomi faktai liudija, jog kaina, mokėta privatizavimo metu, yra gana teisinga, nes tai 50 proc. didesnė nei pradinė privatizacijos kaina, o dalyvavusi „Achemos grupė" siūlė netgi mažiau. Mokėta kaina už vartotoją ne itin skyrėsi nuo kitų regiono privatizavimo pavyzdžių. Net naudota paskola sandoriui yra natūralus dalykas verslo pasaulyje! Nemalonesnė staigmena visuomenei įvyko pusmečiu vėliau:

2004-ųjų liepą Seime priimtas naujas Elektros energetikos įstatymas, leidęs energetikams uždirbti daugiau pelno (normatyvinis pelnas nustatomas nuo veikloje naudojamo turto vertės ir prilygsta 10 metų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanoms plius 3 procentiniai punktai). Kas keičia žaidimo taisykles praėjus vos pusmečiui po to, kai pardavė įmonę, kurios pelnas reguliuojamas? Niekas neįrodė, kad elektros rinkos reguliavimo keitimas buvo korupcinis, tačiau galima drąsiai teigti, kad, tokį įstatymą priėmus prieš privatizavimą ir leidus jame dalyvauti užsienio kapitalui, VST kaina būtų gerokai didesnė.

Nesunku atsekti, kas dalyvavo priimant šį svarbų įstatymą. Iš posėdyje dalyvavusių 97 seimūnų, nebuvo nei vieno prieštaraujančio naujajam įstatymui. Taigi VISI mūsų tautos išrinkti atstovai palaikė šį įstatymą. Tačiau siūlau teisėsaugai palikti spręsti korupcija tai ar ne ir geriau pasižiūrėti į privačios ir valstybinės įmonės veiklos rezultatus 2004-2008 metais.

Tiek RST, tiek VST beveik identiškos įmonės, patiekiančios itin panašų kiekį elektros bei gaunančios pajamų. Svarbiausia - abiejų įmonių kainų reguliavimas yra vienodas ir remiasi vienodais standartais. Per šešerius metus RST pajamos sudarė 5,5 mlrd. Lt, VST - tik šimtu milijonų litų mažiau. Atrodytų, įmonių pelningumas, investicijos taip pat turėtų sutapti.

www.nasdaqomxbaltic.com

Deja, taip nenutiko. Veiklai lyginti naudojau ne grynąjį pelną, bet EBITDA - tai pelnas, skaičiuojamas prieš mokesčius, nusidėvėjimą, palūkanas bei kitas, su finansais, bet ne pagrindine įmonės veikla, susijusias išlaidas (pvz. valiutų kursų svyravimas). Šis rodiklis žymiai geriau apibūdina įmonės veiklos pelningumą, nes eliminuojami dauguma finansinių „triukų", pvz. turto perkainojimas. EBITDA skaičiavau prie veiklos pelno (EBIT) pridėjęs nusidėvėjimo ir turto perkainavimo išlaidas. Tai nėra visiškai pilnas metodas, tačiau tikroji EBITDA nuo skaičiuotosios neturėtų skirtis daugiau kaip keliais procentais ar net jų dalimis.

Rezultatai gana dėsningi. Privačių savininkų valdoma VST per penkerius veiklos metus 2004-2008 uždirbo 1,467 mlrd. Lt EBITDA, RST - 1,004 mlrd. Lt. Įmonės beveik identiškos, bet uždarbio skirtumas - 467 mln. Lt arba beveik po 100 mln. Lt kasmet. VST EBITDA‘os ir pajamų santykis 2005-2008 siekė 30-33 proc., RST - net dešimčia procentinių punktų mažiau - 21-23 proc. Kas lėmė tokį didžiulį skirtumą, jeigu įmonės reguliuojamos vienodai, RST pajamų gavo netgi daugiau nei VST? Aplaidus ir nekompetentingas valdymas? Korupcija? Ir viena, ir kita?

http://www.nasdaqomxbaltic.com/

Pažiūrėkime į abiejų kompanijų investicijų programas. Privati įmonė VST per penkerius metus investicijoms į materialųjį turtą išleido 573 mln. Lt. Valstybinė įmonė RST - 1042 mln. Lt. Dviejų identiškų įmonių skirtumas investicijų skirtumas - 469 mln. Lt. Galbūt VST nustekeno savąją įmonę vengdama investuoti? Valstybinės kainų ir reguliavimo komisijos ataskaita sako ką kita: elektros energijos nuostolių procentas VST sudarė 7,88 proc., RST - 7,41 proc. Ar toks menkas skirtumas pateisina papildomas pusės milijardo investicijas?

http://www.nasdaqomxbaltic.com/

Dar įdomiau pažvelgti į atliktus abiejų įmonių darbus 2008 metais:

Šaltinis: www.regula.lt

Darbų atlikta itin panašiai. O kaip su išlaidomis jiems? RST investicijos sudarė 274 mln. Lt, VST 145 mln. Lt. Skirtumas - 129 mln. Lt. Sunku patikėti. Ką sako kainų ir reguliavimo komisija? Citata:

„Nors AB „VST" į skirstomąjį tinklą investavo mažiau, tiesiogiai teigti, kad dėl to galėjo blogėti elektros energijos tiekimo patikimumas, negalima. Komisijos atlikta analizė rodo, kad AB „VST" investicijos kur kas efektyvesnės. AB Rytų skirstomieji tinklai įsigyjami įrenginiai ir darbai kartais kainuodavo dvigubai brangiau nei AB „VST".„

Elektros tiekimo kaina nustatoma atsižvelgiant į įmonės turtą (beje, atlikto turto pervertinimas neturėjo tam įtakos, nes REGULA pati nustato turto dydį (angl. RAB)) bei investicijas. Vadinasi, kuo VST efektyviau investuoja, tuo elektros tiekimo kaina mažesnė. Deja, ir atvirkščiai su RST.

Tuomet, kas teigiamo? Išskirčiau tris dalykus:

Pirma, VST per 2004-2008 metus sumokėjo 198 mln. Lt pelno mokesčio, RST - 103 mln. Lt. Biudžetui pasisekė, nes efektyviai valdoma privati įmonė VST pervedė beveik šimtu milijonu daugiau.

Antra, sujungus bendroves į LEO, prie valdymo prisidėjo ir privatus savininkas, kuris tiesiogiai suinteresuotas gaunamu pelnu. Todėl per devynis 2009 metų mėnesius RST uždirbo 211 mln. Lt EBITDA pelno arba 30 proc. daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį. Išlaidos investicijoms per ketvirtį sudarė vidutiniškai 33 mln. Lt arba beveik dvigubai mažiau nei praėjusiais metais. Taigi valstybė gavo realią naudą ir nemokamą pamoką, kaip reikia valdyti įmones.

Trečia, dar kartą įrodo, kad privatus sektorius veikia efektyviau nei valstybė, todėl reikia tęsti valstybinio turto privatizaciją.

<< Atgal