|
Violeta Klyvienė / Danske Bankas
Lietuvos statistikos departamentui paskelbus paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrąjį vidaus produktą (BVP), šalyje prabilo kalbos apie recesijos pabaigą. Apie ekonomikos vystymąsi bei Lietuvos eksporto ypatybes pokalbyje su MarketNews.lt diskutuoja Danske Banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.
MarketNews.lt: Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo žemesnis nei 2008 m. paskutinį ketvirtį, tačiau didesnis nei per pirmuosius trejus 2009 m. ketvirčius. Ar, Jūsų nuomone, iš tikrųjų galima kalbėti apie ekonomikos atsigavimą?
V. Klyvienė: Vargu ar galima sakyti, kad tai jau atsigavimas. BVP padidejimą 0,1 proc. ketvirtąjį ketvirtį palyginus su prieš tai buvusiu vargu ar galima laikyti tvariu augimu. Iš esmės didžioji dalis "atsigavimo" paskutinįjį ketvirtį buvo nulemta teigiamo bazės efekto. Be to teigiamas tendencijas gali numušti elektros kainų šokelis šių metų pirmąjį ketvirtį.
MarketNews.lt: Kokios yra Jūsų prognozės Lietuvos BVP pirmajam šių metų ketvirčiui bei šiems metams apskritai? Kada galima tikėtis prieškrizinių ekonomikos augimo tempų?
V. Klyvienė: Prognozuojame neigiamą „atšokimą" palyginus su praėjusiu ketvirčiu, ir vėl bus nuosmukis, manome, kad tvarios tendencijos prasidės nuo antrojo 2010 m. pusmečio. Galima tikėtis, kad 2011 m. šalis jau pradės augti savo potencialiu augimo tempu. Tačiau dar nėra aišku, koks bus krizę pergyvenusios šalies potencialus augimas, t.y. kokį poveikį turėjo nuosmukis ilgalaikio augimo.
Akivaizdu, kad grįžimas į 4-5 proc. kasmetinį augimą yra labai optimistinis scenarijus, kuris gali ir neišsipildyti. Kaip greitai šalis augs priklausys nuo to, kaip šalis sugebės subalansuoti savo ekonomiką bei persitvarkyti dirbti eksportui. Pesimistiniu scenarijaus atveju gali būti, kad ilgą laiką augsim vangiai.
MarketNews.lt: Eksportui skiriama svarbi rolė Lietuvos ekonomikos vystymuisi. Silpną eksportą vyriausybė bando sustiprinti eksportą skatinančiomis programomis. Kur slypi Lietuvos eksporto silpnybės ir stiprybės? Kaip Jūs vertinate eksportą skatinančias programas?
V. Klyvienė: Skeptiškai žiūriu į tas programas, bet aišku, kad tam tikras teigiamas stimulas yra. Tačiau iš esmės eksportas atsigauna, nes atsigauna eksporto rinkos, o tai rodo, kad bent jau kol kas konkurencingumas yra pakankamai aukšto lygio. Lietuvos eksporto stiprybė iš tiesų yra didelė eksportuojamos produkcijos diversifikacija - eksportuojame visko po truputį, ir, sakykime, santykinai maža priklausomybė nuo galutinio vartojimo prekių. Lietuvai iš esmės sunku butų konkuruoti su Azijos regionu šioje srityje. Iš geografinės pusės taip pat esame pakankami gerai pasiskirstę - nemenka dalis eksporto tenka Vokietijai, Lenkijai, o šios ekonomikos, bent jau Europos regione demonstruoja tikrą proveržį. Vis daugiau optimizmo atsiranda ir dėl Lietuvai svarbios Rusijos rinkos. Manau, kad pirmieji šių metų mėnesiai bus kertiniai, kuriais ir galima bus remtis atnaujinat prognozes.
MarketNews.lt: Pasaulio akcijų kursai sausio mėnesį patyrė korektūrą į apačią. Ar tai, Jūsų nuomone, tėra eilinis akcijų rinkos svyravimas, ar ženklas, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimo prošvaistės nėra tokios šviesios, kaip rinkos dalyviai tikėjosi? Kokios yra Jūsų prognozės pasaulio ekonomikai 2010 m?
V. Klyvienė: Šiuo metu jau akivaizdu, kad pasaulio ekonomikų augimo tendencijos ima įgauti pagreitį. Tai paskatino autoritetingas institucijas gerinti ekonomikų augimo prognozes ir kalbėti apie šviesesnius ateities raidos scenarijus. Tačiau vėlgi visi pripažįsta, kad pasaulio ekonomikų atsigavimo greitis nebus vienodas - greičiausiai ir toliau augs greitai besivystančios valstybės tokios kaip Indija ir Kinija. Tuo tarpu JAV ir euro zonos ekonomikų tvarų augimą gali pristabdyti neigiamos darbo rinkos tendencijos ir didžiulės skolos. Tikimasi, jog Kinijos ekonomika šiemet išaugs beveik 10 proc., o kitais metais - dar 9 proc. Sparčiai didės kinų vidaus rinkos poreikiai, o tai suteiks puikių galimybių JAV ir Europos valstybių eksportuotojams. JAV ir euro zonos valstybių prognozės - kur kas kuklesnės: augimas šiek tiek viršys 3 ir 2 proc. atitinkamai.
MarketNews.lt: Ekonomikos stabilizavimas ir stiprus akcijų rinkų atsigavimas siejamas su ekspansyvia centrinių bankų politika bei konjunktūros programomis, kurios negali tęstis amžinai. Hipotetiškai šiais metais nutraukus arba ženkliai sumažinias šią paramą, kaip tai atsilieptų ekonomikai ir vertybinių popierių rinkoms? Kada Jūs tikitės, kad centriniai bankai smarkiai sumažins likvidumą, o vyriausybės pradės vėl kelti mokesčius, norėdamos sumažinti prasiskolinimą?
V. Klyvienė: Pritariu TVF nuomonei šiuo atveju. "Išėjimo" ar skatinimo nutraukimo strategija priklauso nuo kiekvienos šalies ekonomikos ir finansų būklės ir turi būti savalaikė. Fiskalinė konsolidacija - prioritetinė politika, nes fiskalinio skatinimo priemonės privalo būti taikomos ribotą laiką. Tačiau tik ekonominės sąlygos ir finansų rinkos būklė nusako, kada fiskalinio skatinimo priemonės privalo būti nutrauktos.
Nėra pagrindo manyti, kad ECB gali pradėti didinti palūkanų normas dar šiais metais. Kreditavimo politika yra atsigavusi ir matyt galima tikėtis, kad sąlygos tik gerės, tačiau akivaizdžių to požymių dar per mažai.
| 
